Ekonominio tyrimo, kurį VšĮ „Globalios iniciatyvos psichiatrijoje” užsakymu atliko VšĮ „Mokymų, tyrimų ir vystymo centras”, rezultatai parodė, kad Lietuvoje žmonės, turintys psichikos ir proto negalią, nėra motyvuojami įsidarbinti – dabartinė darbingumo nustatymo ir paramos teikimo neįgaliajam sistema neskatina tokių žmonių dirbti, nes tai jiems finansiškai neapsimoka.
„Žmonės, turintys psichinę negalią, dažniausiai dirba mažai kvalifikuotus darbus, ne pilną darbo dieną, be to žmogui susirasti darbą reikia didelio suinteresuotumo ir daug pastangų. Tuo tarpu pradėjęs dirbti žmogus, laikui bėgant netenka gaunamos invalidumo pensijos. Paskaičiavus, jų gaunamos pajamos yra lygios darbo užmokesčiui, todėl pati sistema neskatina jų dirbti”, – aiškino VšĮ „Mokymų tyrimų vystymo centro” ekspertė M. Veniūtė.
Anot ekspertės, norint skatinti žmonių su psichine negalia įdarbinimo galimybes, gali būti taikomi skirtingi įdarbinimo modeliai.
„Įdarbinant žmogų su psichikos negalia gali būti teikiama darbo asistento paslauga. Kad toks žmogus galėtų pradėti dirbti, gali reikėti priešdarbinės arba profesinės reabilitacijos paslaugų. Kai žmogus gauna visas šias paslaugas, jam dirbant reikia nuolatinio palaikymo. Kiekviena iš šių paslaugų kainuoja, mes pabandėme įvertinti, kokiomis sąnaudomis kokį rezultatą galima pasiekti. Pagrindinis tikslas – pasirinkti pačias optimaliausias paslaugas, įdarbinant psichikos negalią turintį žmogų”, – tyrimą pristatė M. Veniūtė.
Tyrimo rezultatai parodė, kiek valstybei galėtų kainuoti skirtingos neįgaliųjų įdarbinimo paslaugos. Viena pigiausių paslaugų yra darbo asistento paslauga, o brangiausia – priešdarbinė, profesinė reabilitacija. Remiantis tyrimu, efektyviausiai įdarbinimo paslaugos yra teikiamos tik epizodinių projektų rėmuose, nors už kai kurias Lietuvoje įdiegtas paslaugas jos yra 15 kartų pigesnės.
Tyrimu nustatyta, kokiomis sąlygomis šios įdarbinimo paslaugos būtų efektyviausios.
„Turėtų būti aktyvi galinčių dirbti žmonių su psichikos negalia paieška. Antras labai svarbus dalykas – visos įdarbinimo paslaugos turėtų būti stipriai individualizuotos, atsižvelgiant į atskiro žmogaus gebėjimą ir norą dirbti. Trečia, žmogų neužtenka įdarbinti – dar labai svarbu jį išlaikyti darbo rinkoje”, – teigė VšĮ „Mokymų tyrimų vystymo centro” ekspertė.
„Pernai darbo biržos įdarbino beveik 8 tūkst. neįgaliųjų, tačiau šie skaičiai nėra dideli, – pripažino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėjas Albertas Šlekys, pateikdamas skaičius apie visas negalias (taip pat ir fizines) turinčių žmonių įdarbinimą. – Bendras užimtumo lygis šalyje siekia 65 procentus, o neįgaliųjų – tik 20 procentų.”
Kodėl Lietuvos valstybė turi būti suinteresuota psichikos negalią turinčių žmonių įdarbinimu ir įtraukimu į darbo rinką, argumentuotai aiškino VšĮ „Globalios iniciatyvos psichiatrijoje” tarybos pirmininkas, Vilniaus universiteto docentas Dainius Pūras.
„Remiantis metų senumo „Eurobarometro” rezultatais, 68 procentai lietuvių galvoja, kad žmonės, turintys psichikos negalią, yra pavojingi. Šiuo požiūriu mes pirmaujame Europoje. Jei taip galvoja didžioji dalis visuomenės, tai veikia ir politikų sprendimus dėl tokių žmonių integravimo į darbo rinką, – konstatavo mokslų daktaras. – Išsivysčiusiose šalyse jau seniai nuspręsta, kad tokių žmonių įdarbinimas reikalingas ne tik tam, kad įgyvendintume šių žmonių teises, bet ir tam, kad pati visuomenė taptų saugesnė. Jei žmogus su psichikos negalia po ligos paūmėjimo grįžta į savo kambarėlį ir neturi ką veikti, mokslo įrodyta, kad liga jam vėl gali paūmėti. Tokiu būdu jis iš tiesų taps pavojingas.”
