Pavasaris — vitaminų trūkumo metas. Joks rūpestis dėl sveikos mitybos nebus sėkmingas, jei nesugebėsite patenkinti organizmo vitaminų poreikio.
Vertinga ne tik tai, kas sava
Dažnai tenka girdėti tautiškai nusiteikusių mitybos specialistų rekomendacijas valgyti tiktai tuos vaisius ir daržoves, kurie auga mūsų klimato juostoje, o dar geriau — mūsų gimtajame krašte. Iš dalies su tuo galima sutikti — juk mitybos tradicijos formuojasi tūkstantmečius, ir žmonių organizmas prisitaiko prie tiems kraštams būdingo maisto. Tačiau vargu ar tai visada teisinga. Juk, laikydamiesi šios taisyklės, šviežiais vaisiais bei daržovėmis galėtume lepintis tik vasarą ir ankstyvą rudenį. Be to, valgydami tik „savo kiemo” derlių turėtume atsisakyti ne tik kivių, mangų, avokadų, bet ir citrinų, mandarinų, apelsinų, persikų, arbūzų ir t.t.
Todėl tikrai neverta perlenkti lazdos ir uždrausti savo organizmui bent pavasarį lepintis vitaminais, kurių gausu egzotiniuose užjūrio vaisiuose. Štai, pavyzdžiui, 100 g kivių yra 108 mg vitamino C, o paros norma — 80 mg! Tropiniai vaisiai puikūs ir tuo, kad prinoksta tuomet, kai pas mus žiema ar ankstyvas pavasaris, tad šiuo metu laiku atkeliauja pas mus tiesiai nuo medžių, ir juose gyvi visi vitaminai bei kitos vertingos medžiagos. Na, o žiemą parduotuvėje pirkti obuoliai, pomidorai, agurkai vitaminingumu gerokai nusileidžia savo „vasariniams” broliams. Todėl tikrai neverta atsisakyti egzotinių vaisių. Ypač pavasarį. Tik juos reikia pažinti…
Pasiflora – stiprių kaulų garantas
Pasifloros (dar vadinamos marakujomis) tėvynė — Pietų Amerikos tropikai, Brazilija, tačiau dabar šis vaisius žinomas jau visame pasaulyje ir laikomas afrodiziaku. Anglai labai taikliai vadina pasiflorą aistros vaisiumi. Na, o kančios vaisiaus (passion — kančia) vardą jam suteikė ispanų jėzuitai, kuriems dideli ir įspūdingi šio augalo žiedai priminė Kristaus kančias.
Pasifloros būna geltonos arba violetinės, apvalios kaip apelsinai, rūgštokos. Nesunokusių vaisių paviršius lygus ir gan kietas, o subrendusių odelė išraižyta gilių rievių. Vaisiaus viduje pasislėpusios sėklytės, turinčios specifinį aromatą. Pasifloros — labai naudingi vaisiai, jose daug vitaminų bei mineralinių medžiagų: fosforo, geležies, natrio, vitaminų A, B,C. Ypač gausu kalcio: 100 g šių vaisių yra net 360 mg kalcio. Tad, valgydami šiuos vaisius padėsite savo kaulams, sustiprinsite stuburą, išvengsite osteoporozės. Be to, pasifloros vaisiuose yra baltymų, angliavandenių, ląstelienos.
Pasifloros turi ir gydomąjį poveikį. Jos puikiai mažina karštį bei normalizuoja žarnyno veiklą. Tiesa, negalima pamiršti, kad jautriems ir alergiškiems žmonėms šie vaisiai gali sukelti alergiją. Na, o bijantys antsvorio turėtų prisiminti, kad pasifloros gana kaloringos.
Guava prieš tabaką
Guava — retai pas mus vartojamas, tačiau labai skanus ir vertingas vaisius. Šis augalas kilęs iš Pietų Amerikos tropikų. Savo forma jis primena rutulį lygiu paviršiumi arba 10-15 cm ilgio kriaušę. Guava turi nuostabų ir stiprų kvapą, pajėgų nustelbti net pačius nemaloniausius kvapus. Štai prirūkytame kambaryje padėtos kelios guavos jau po kelių minučių nustelbs tabako kvapą. Guava laikoma vienu iš stipriausiai tonizuojančių vaisių, ji reguliuoja kraujospūdį ir normalizuoja virškinimo sistemos darbą, gerina širdies veiklą. Guava pukiai tinka pavasariniam racionui, nes joje vitamino C yra 5 kartus daugiau negu apelsinuose – net 240 mg! Be to, guavose yra 40 mg kalcio, kurio nepaprastai reikia žiemos išvargintam organizmui.
Guava pasižymi labai švelniu, saldžiu, šiek tiek karstelėjusiu skoniu, šiek tiek panašiu į citrinos ir ananaso mišinį. Valgomas šis vaisius išėmus sėklytes ir išilgai supjausčius į keturias dalis. Galima valgyti ir tiesiog kandant kaip obuolį su žievele. Guava tinka ir įvairiems patiekalams gaminti: salotoms, kokteiliams, ledams ir t.t.
Kumkvitas – mažiausias citrusiukas
Kumkvitas — citrusinių vaisių atstovas. Jis kilęs iš Kinijos bei Japonijos. Rytų kultūroje šis augalas simbolizuoja turtą, auksą ir prabangą. Rytuose kumkvitas drauge su persiku yra laimingų Naujųjų metų simbolis.
Kumkvitai patys mažiausi iš visų citrusinių, vos 1-2 cm, vaisiukai. Kumkvitų odelė yra labai plona, lygi, oranžinė ir saldi, todėl jie valgomi su ja. Minkštimas saldžiarūgštis, kiek aitroko prieskonio su sėklytėmis, kurios irgi turi aitroką eterinių aliejų prieskonį. Citrusinių vaisių mėgėjai dažnai sako, kad tai skaniausias ir geriausias citrusinis vaisius vien jau dėl to, kad jo nereikia lupti. Be to, jis puikiai malšina troškulį.
Kumkvito vaisiuose yra daug angliavandenių, kalio druskų, kalcio, fitoncidų. Kaip ir visuose citrusiniuose, kumkvituose randama nemažai vitamino C, karotino. Kumkvituose esančios bioaktyvios medžiagos padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, palengvina kosulį, gydo grybelines ligas. Tose šalyse, kur gausiai auga kumkvatai, moterys jų vaisius valgo svoriui reguliuoti. O štai vietnamiečiai sako, kad tai geriausias pagirių vaistas.
Figos – išsiblaškiusiems
Figmedis — tai vienas iš seniausių pasaulyje kultūrinių augalų, kilęs iš Azijos. Figos užauga iki 8 cm ilgio ir 5 cm pločio bei sveria nuo 15 g iki 75 g. Labiausiai vertinamos šviežios, neperdirbtos figos, tačiau nuskintos uogos greit genda, tad šviežių figų eksportas į tolimesnes šalis yra gana sudėtingas. Štai kodėl dažniausiai mūsų parduotuvėse galima nusipirkti džiovintų, vytintų ir kiek supresuotų figų.
Figos — tai mineralinių medžiagų „bombelės”, nes jose susikaupia net 1160 mg kalio, 230 mg kalcio, nemažai mangano, fosforo, geležies, įvairių fermentų.
Šviežios figos yra labai kaloringos, jos valgomos nulupus luobelę. Figos gali pakeisti saldainius, šokoladą ar kitus saldumynus, jos daug naudingesnės už kitus saldžius vaisius, nes netukina. Iš džiovintų figų verdami kompotai, jos dedamos į kepinius, uogienes.
Figos — vieni iš seniausių žmonių naudojamų vaistinių augalų. Jomis gydomos šlapimtakių infekcijos, akmenligė, gerinama širdies raumens veikla. Figos šalina nuovargį, didina darbingumą, suteikia energijos, gerina gebėjimą sutelkti dėmesį, kas itin svarbu žiemos išsekintam organizmui.
