„Neleisk man negalėti”, „Negalia – ne kliūtis”, „Kiekvienas žmogus – šventa istorija” – nešini iškalbingais plakatais ketvirtadienio rytą Gedimino prospektu žygiavo šimtai Lietuvos piliečių. Tiesa, ne visi „žygiavo” savo kojomis: vieni važiavo elektra varomais neįgaliųjų vežimėliais, kitų vežimėlius stūmė pagalbininkai, treti rėmėsi lazdelėmis, dar kiti, kurių akys nerodo kelio – ėjo įsikibę į ištemptą virvę. Tokiomis eitynėmis, su orkestru ir šokėjomis, prasidėjo Lietuvos neįgaliųjų sąjungos ir organizacijų pirmą kartą surengtas renginys „Lygios galimybės žmonėms su negalia”.
Šio projekto tikslas – kelti visuomenės pilietiškumą, mažinti neįgaliųjų diskriminaciją ir suteikti žmonėms su negalia daugiau galimybių. Šis projektas – viena iš lygių galimybių projektų dalių – 2007-ieji Europoje paskelbti lygių galimybių metais, o rugsėjį minimos „Lygybės dienos”, kurių tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į diskriminaciją dėl negalios. Kaip sakoma, eitynėmis ir renginiu, vykusiu Vilniaus Katedros aikštėje, siekiama ne tik suteikti džiaugsmo neįgaliesiems, atvykusiems į sostinę iš visos Lietuvos, bet ir parodyti visuomenei bei Lietuvos valdžiai, kad neįgalieji taip pat yra svarbi visuomenės dalis.
Spalvingi plakatai skaudžia tema
Nuo Lukiškių aikštės iki Katedros aikštės įvairaus amžiaus žmonės su negalia bei jiems padedantys vyresniųjų klasių moksleiviai bei studentai savanoriai žygiavo it linksma ceremonija. Veiduose švietė šypsenos, prospektą užpildė šurmulys ir orkestro muzika, tačiau apie problemą neleido pamiršti aukštai iškelti plakatai: „Priimkite kitokį – jis nepakartojamas ir svarbus mūsų brolis”, „Tokie kaip mes – niekam neįdomūs”, „Duokit mums darbo! Norime dirbti! Mes galime dirbti!”, „Gyvenu donoro inksto dėka.”
Plakatais nešini ir patys dainuodami apie vidudienį kurčnebyliai, aklieji, paralyžiuoti ir kitokių negalių turintys akcijos dalyviai susirinko Katedros aikštėje, ten jų laukė valdžios sveikinimo žodžiai bei įvairios pramogos: neįgaliųjų krepšinio turnyras, aklųjų šachmatų turnyrai, „pasivažinėjimas” automobiliu, kuris imituoja avariją, kareivių paruošta košė, pokalbiai su valdžios vyrais iš arti, medikų ir policijos pareigūnų konsultacijos.
Neįgaliuosius aplankė valdžios atstovai
Neįgalieji bendravo vieni su kitais – seniai matytais likimo draugais, guodėsi į šventę atvykusiems Vilniaus miesto merui Juozui Imbrasui, Artūrui Paulauskui ir Artūrui Zuokui. Šie, tiesa, aktyviai bendravo ir neįgaliųjų vežimėlius išbandė. O sostinės meras atvykęs pasakė sveikinimo kalbą. J. Imbrasas sveikino visus susirinkusiuosius sakydamas, kad tokių akcijų labai reikia tam, kad atkreiptų visuomenės dėmesį. Meras gailėjosi, kad neįgalieji kartais dar pamirštami, bet žadėjo jiems geresnę ateitį, bent jau sostinėje: Vilniaus valdžia ir mokyklas neįgaliesiems pritaikys, ir gyvenamuosius namus tokius stato.
Tuo tarpu po mero kalbėjusi Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė nemelavo: „Labai gaila, kad šiandien iš daugiau nei 2 tūkst. neįgaliųjų Lietuvoje dirba tik du procentai.” Įsidarbinimo problemą Alfa.lt patvirtino ir Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė: „Nors situacija jau pagerėjo, žmogus su negalia turi turėti aukštą kvalifikaciją norėdamas konkuruoti. Priešingai nei užsienyje, Lietuvoje darbdavys geriau pasirinks sveiką žmogų, o ne žmogų su negalia.” R. Kavaliauskaitė sako, kad tokia akcija siekiama atkreipti žmonių dėmesį, tačiau, jos nuomone, pakeisti žmonių sąmonę sunkiausia, ir tai ne vienadienis dalykas: „Praeis dar ne vieni metai, kol kas nors pasikeis, bet šia akcija siūlome žmonėms atkreipti dėmesį ir pagalvoti, kad šiandien tu toks, o rytoj gali būti tarp mūsų.”
Buvimas kartu priverčia susimąstyti, bet nelengva įsivaizduoti, kaip žaidžiama šaškėmis ir šachmatais, kai akys nemato. Sunku nesistebėti, kaip kurtieji linksminami šokdami pagal muzikos ritmą, o neįgalieji vežimėliuose į krepšį mėto tritaškius. Žmonių su negalia integracija lėta ir galbūt skausminga, bet daugelis tvirtina, kad negalia jiems – ne kliūtis, ir kaip sako Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė: „Mes norime dirbti, mokytis ir būti visuomenės dalimi.”
