Nors klausos sutrikimai neretai siejami su natūraliais senėjimo procesais, su jais susiduria ne tik vyresnio amžiaus žmonės, bet ir vaikai bei jaunesni suaugusieji. Laiku nustačius klausos pablogėjimo priežastį, daugelį atvejų galima sėkmingai gydyti, tačiau pažeidus klausos nervą ar vidinės ausies struktūras visiškai atkurti klausą pavyksta ne visada. Plačiau apie klausos blogėjimo priežastis, simptomus, gydymą ir dažniausias žmonių daromas klaidas pasakoja Vilniaus diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „Kardiolitos klinikos“) Ausų, nosies ir gerklės ligų centro gydytoja otorinolaringologė Inesa Bandaruk.
Pasak I. Bandaruk, klausos pablogėjimą dažnai lemia išorinės ausies landos ar vidurinės ausies uždegimas, taip pat už būgnelio susikaupęs skystis. Tarp kitų priežasčių – sieros kamštis, ausies trimito funkcijos sutrikimai, sumažėjęs klausos kauliukų judrumas ir su amžiumi susiję klausos pokyčiai. Rečiau klausa suprastėja dėl klausos nervo pažeidimo, o pavieniais atvejais priežastis gali būti neurologinė, pavyzdžiui, klausos nervo neurinoma.
Klausos problemų priežastys skiriasi ir priklausomai nuo amžiaus. Vaikams dažniau pasitaiko vidurinės ausies uždegimas ar už būgnelio besikaupiantis skystis, susijęs su dažnomis slogomis ar padidėjusiais adenoidais. Suaugusiesiems dažnesni sieros kamščiai, ausies trimito funkcijos sutrikimai, infekcijos ar ilgalaikis triukšmo poveikis, o vyresniame amžiuje dažniau nustatomas su amžiumi susijęs neurosensorinis klausos silpnėjimas.
„Peršalimas ar sloga taip pat gali laikinai pabloginti klausą. Paburkus nosiaryklės gleivinei, sutrinka ausies trimito, jungiančio vidurinę ausį su nosiarykle, funkcija, todėl vidurinėje ausyje atsiranda neigiamas slėgis, būgnelis įsitraukia į vidų, sumažėja jo judrumas ir pablogėja klausa. Dažniausiai ši būklė praeina kartu su sloga, tačiau jei simptomai užsitęsia, yra ryškūs, vienpusiai ar kartojasi, vertėtų įvertinti būgnelio būklę ir atlikti tyrimus“, – pasakoja gydytoja otorinolaringologė.
Klausa gali suprastėti ir dėl ausies grybelio – išorinės ausies landos odos infekcijos, kuriai būdingas intensyvus niežėjimas, ausies užgulimas, išskyros, šlapiavimas ar skausmas. Jos riziką didina drėgmė, ausies landos traumavimas, intensyvus ausų valymas, ankstesnis vietinių antibiotikų vartojimas ar cukrinis diabetas.
Pablogėjus klausai, delsti nevertėtų
Nors dalis klausos pablogėjimo priežasčių yra laikinos ir pašalinus jas klausa atsistato, kai kurių simptomų ignoruoti nevertėtų. Gydytoja otorinolaringologė atkreipia dėmesį, kad didesnį susirūpinimą galėtų kelti per kelias valandas ar iki trijų dienų staiga pablogėjusi klausa, naujai atsiradęs ūžesys, galvos svaigimas, veido raumenų silpnumas, stiprus ausies skausmas, pūlingos ar kraujingos išskyros iš ausies.
„Ypač svarbu atkreipti dėmesį į staigų klausos pablogėjimą viena ausimi, kai nėra aiškios priežasties, pavyzdžiui, slogos, peršalimo ar neseniai buvusių maudynių. Tokiu atveju geriau kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti klausos nervo pažeidimo požymis ir gydymą svarbu pradėti kuo anksčiau“, – teigia I. Bandaruk.
Geriau vengti naudoti ausų krapštukus
Nors ausų valymas vatos krapštukais vis dar gana įprastas, gydytoja otorinolaringologė atkreipia dėmesį, kad toks būdas nėra saugus. Krapštukas dažnai ne pašalina sierą, o nustumia ją giliau į ausies landą. Taip galima pažeisti itin ploną jos odą, sukelti uždegimą, o retais atvejais – net pažeisti būgnelį. Be to, ausies landa turi natūralų savaiminio išsivalymo mechanizmą, kuris sutrinka, kai siera nuolat stumiama gilyn.
„Ausų higienai vis dar neretai pasirenkamos ausų žvakės, o kartais net adatos, tačiau toks valymas problemą dažniausiai tik pablogina. Kita dažna klaida – savarankiškas įvairių lašų ar tirpalų lašinimas nežinant, ar ausies būgnelis yra sveikas. Taip pat kartais ilgai delsiama kreiptis į specialistą tikintis, kad užgulimas praeis savaime. Vis dėlto, jei klausos pablogėjimą sukėlė ūminis klausos nervo pažeidimas, dėl uždelsto kreipimosi gali būti prarastas svarbus laikas gydymui pradėti“, – pasakoja I. Bandaruk.
Gydymas priklauso nuo klausos pablogėjimo priežasties
Pacientui kreipusis dėl suprastėjusios klausos pirmiausia išsiaiškinama, kada problema prasidėjo, ar klausa pablogėjo staiga, ar silpnėjo palaipsniui, ar pokyčiai jaučiami vienoje, ar abiejose ausyse. Taip pat vertinami kiti simptomai, pavyzdžiui, išskyros iš ausies, ūžesys, galvos svaigimas, neseniai persirgtos infekcijos, skrydžiai ar nardymas, triukšmo poveikis bei vartojami vaistai. Apžiūrima ausies landa, būgnelis, nosis ir nosiaryklė.
Vėliau, atsižvelgiant į situaciją, atliekami papildomi tyrimai: klausa gali būti vertinama šnabždesiu, atliekama timpanometrija, padedanti įvertinti būgnelio judrumą, kamertono testai ir audiometrija, kuria nustatomi klausos slenksčiai skirtinguose dažniuose. Tam tikrais atvejais gali būti skiriama ir kompiuterinė arba magnetinio rezonanso tomografija.
„Gydymas priklauso nuo klausos pablogėjimo priežasties, todėl pirmiausia svarbu ją tiksliai nustatyti. Jei susiformavo sieros kamštis, jis pašalinamas plovimu arba instrumentais. Išorinės ausies landos uždegimas gydomas vietiniais antibakteriniais preparatais, prieš tai išvalius landą nuo susikaupusių išskyrų ar grybelinių masių. Vidurinės ausies uždegimo atveju gali būti skiriami sisteminiai antibiotikai ir simptominis gydymas“, – pasakoja I. Bandaruk.
Jei už būgnelio yra susikaupusio skysčio ar nustatoma ausies trimito funkcija, gydymas parenkamas siekiant atkurti normalią vidurinės ausies ventiliaciją. Gali būti skiriami vaistai į nosį ar atliekami ausies trimito prapūtimai. Esant ūminiam klausos nervo pažeidimui skiriamas gydymas hormonais, kurį svarbu pradėti kuo anksčiau. Nustačius lėtinį neurosensorinį prikurtimą, pagal klausos pablogėjimo laipsnį taikoma klausos reabilitacija klausos aparatais.
„Ne visais atvejais klausą galima visiškai atkurti. Jei garsui sklisti trukdo sieros kamštis, uždegimas ar vidurinėje ausyje susikaupęs skystis, pašalinus priežastį klausa dažnai atsistato. Tačiau pažeidus vidinės ausies klausos receptorius ar klausos nervą visiškas atsistatymas ne visada įmanomas. Todėl svarbu laiku nustatyti, kas sukėlė klausos pablogėjimą, ir pradėti tinkamą gydymą“, – pažymi Vilniaus diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ Ausų, nosies ir gerklės ligų centro gydytoja otorinolaringologė I. Bandaruk.
„Meliva“ – didžiausias privačių sveikatos priežiūros paslaugų tinklas Lietuvoje, valdantis 86 klinikas ir 5 laboratorijas 27 miestuose. Jose dirba daugiau kaip 3 600 aukštos kvalifikacijos specialistų, teikiančių visų medicinos sričių paslaugas. „Meliva“ priklauso pirmaujančiai Suomijos privačiai sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų teikėjai „Mehiläinen“, garsėjančiai pažangiomis skaitmeninėmis sveikatos priežiūros paslaugomis ir aukštais skandinaviškais kokybės standartais.
