Pirkėjų elgsenos tendencijas apžvelgianti tyrimų bendrovė NIQ pastebi, kad dėl pasaulyje itin sparčiai populiarėjančių sveikos gyvensenos principų, vartotojai vis dažniau gręžiasi į produktus, kurie suteikia papildomos pridėtinės vertės sveikatai. Pernai greitojo vartojimo prekių gamintojų naujienas Baltijos šalių mažmeninėse rinkose vertinę tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog sėkmingiausiai debiutavo nauji produktai, kurie buvo aukštos kokybės, bet prieinamos kainos.
NIQ (UAB „AC Nielsen Baltics“) nuo 2007 m. kasmet tiria ir vertina daugiau nei 150-ies kategorijų 24-iose industrijose prekių naujoves, kurios ataskaitiniais metais pasirodo šalies prekybos centruose.
Sėkmingiausius metų naujus gaminius NIQ atrenka dviem etapais: pirmame etape pagal vidutinius mėnesio pardavimo duomenis reitinguojami labiausiai vartotojų pirkti nauji produktai. Vėliau atliekama vartotojų apklausa siekiant išsiaiškinti, kaip šiuos produktus vertina pirkėjai.
Pasak NIQ vadovės Baltijos šalyse Ilonos Lepp, vartotojams, įsigyjantiems naujai rinkoje pasirodžiusius greitojo vartojimo produktus (angl. fast-moving consumer goods, FMCG), praėjusiais metais svarbiausi buvo keli aspektai – produkto kaina ir kokybė.
„Po pernai pasirodžiusių rinkos naujienų Lietuvoje, 58 proc. apklaustų pirkėjų teigė, jog jų pasirinkimą įsigyti tokius produktus lėmė prieinama naujų gaminių kaina. 51 proc. respondentų imponavo šių produktų kokybė, o 49 proc. perkančiųjų pasirinkimui įtakos turėjo aktyvi rinkodara arba produktų akcijos“, – sako NIQ vadovė Baltijos šalyse.
Vyraujančią kokybiškų produktų už prieinamą kainą tendenciją vartotojų pasirinkimuose patvirtina ir vis labiau augantis prekybininkų privačios etiketės prekių ženklų populiarumas. Tokias tendencijas, NIQ atstovės teigimu, itin paspartino kylančios kainos ir šoktelėjusi infliacija šalyje bei vartotojų noras sutaupyti.
Auga sveikatai naudingų produktų populiarumas
Mažmeninės prekybos sektoriuje pristatytas naujienas apžvelgusios bendrovės NIQ vadovė Baltijos šalyse pažymi, kad dėl pasaulyje itin sparčiai populiarėjančios sveikos gyvensenos, vartotojai vis dažniau gręžiasi į produktus, kurie suteikia papildomos pridėtinės vertės sveikatai.
Pavyzdžiui, lyginant 2020 m. ir 2022 m. tendencijas, nustatyta, kad šiuo laikotarpiu didžiausią augimą (29 proc.) maisto ir gėrimų rinkose demonstravo nauji produktai, turintys mažai arba visai neturintys pridėtinio cukraus.
24 proc. ūgtelėjo gaminių, praturtintų baltymais, įsigijimai, 18 proc. didėjo mažai kaloringų arba produktų be kalorijų populiarumas, 16 proc. kilo gaminių be dirbtinių dažiklių pardavimai, 15 proc. didėjo produktų be gliuteno paklausa, 8 proc. augo natūralių produktų poreikis.
„Šie pokyčiai rodo, kad vartotojų pasirinkimai krypsta link natūralesnių, biologiškai vertingesnių bei sveikatai palankesnių maisto produktų su sumažintais riebalų, cukraus ar druskos kiekiais, kurie atitinka vis labiau įsigalinčias sveikos gyvensenos tendencijas“, – komentuoja I. Lepp.
Panaši situacija fiksuojama Baltijos šalyse vertinant 2023 metais nugalėtojų laurus nuskynusius naujus greitojo vartojimo gaminius. Lietuvoje 29 proc. sėkmingiausiais pripažintų produktų buvo ekologiški, biologiškai vertingi bei sveiki.
Pamėgti gaminiai pritaikomi pagal šiandienos poreikius
Vienas iš trijų naujų produktų, pernai sulaukusių didžiausio pirkėjų pasitikėjimo – „Fazer Lietuva“ iškepta BOČIŲ duona be pridėtinių mielių ir cukraus. NIQ ją pripažino 2023 metų nugalėtoja duonos gaminių kategorijoje bei vienu iš trijų sėkmingiausiai pernai Lietuvoje pristatytų naujų greitojo vartojimo produktų.
„Džiaugiamės tokiu įvertinimu, o svarbiausia – ši duona rado savo pirkėją. Kurdami ją norėjome, kad tai būtų senas duonos gamybos tradicijas menantis gaminys, kartu atliepiantis ir šiuolaikinio vartotojo poreikius valgyti sveikesnį produktą be pridėtinio cukraus ir pridėtinių mielių“, – sako „Fazer Lietuva“ produktų vystymo specialistė Ieva Žilinskienė.
Anot kepyklos atstovės, ši duona – ilgamečių tradicijų ir šiuolaikinių technologijų derinys, o jos gamybos procesas trunka net iki 16 valandų.
„Pirmiausia ruošiamas plikinys, kuris paliekamas duonkubilyje apsicukrinti. Po to šis plikinys mūsų pačių pagamintu raugu rauginamas 6 valandas. Po rauginimo beriamos likusios žaliavos, maišoma tešla ir paliekama duonkubilyje atsistovėjimui. Tuomet formuojami duonos tešlos ruošiniai, jie kildomi ir kepami“, – išskirtinio skonio duonos atsiradimo istoriją pasakoja I. Žilinskienė.
Specialistės teigimu, ši duona be pridėtinių mielių ir cukraus ne tik pasižymi sodriu aromatu, švelniai saldžiarūgščiu skoniu, bet joje yra ir mažiau glitimo. Dėl jos sudėtyje esančių mikroelementų bei skaidulų ji padeda ilgiau išlaikyti sotumo jausmą.
