Nors mokslininkų kadaise sukurta streso sąvoka ir įsitvirtino mūsų kasdieniniame žodyne, tačiau neretai tenka įsitikinti, kad šio plačiai paplitusio reiškinio supratimas yra šiek tiek iškreiptas. Galbūt todėl dauguma žmonių stresą vertina vien iš neigiamos pusės, per daug nesigilindami į jo kilmę ir paskirtį. Pamėginę nuvalyti nuo žodžių klaidingo suvokimo dulkes, galime iš naujo atrasti jais įvardinamų reiškinių prasmę. Tokiu būdu gali pasikeisti ir mūsų santykis su išgyvenamu stresu.
Pabandykime įsijausti
Iš pradžių norėčiau tiesiogiai kreiptis į savo skaitytoją, palinkusį ties kompiuterio ekranu. Galbūt Jūs tikitės eilinio lengvai „suvirškinamo” rašinio apie streso žalą organizmui. O gal skeptiškai žvelgiate į mėginimą nauju kampu pateikti iš esmės nuvalkiotą temą. Kaip ten bebūtų, tikriausiai šiuo metu esate ramus, atsipalaidavęs ar net šiek tiek nuobodžiaujate. Tačiau viliuosi, kad mėgstate iššūkius ir atsiliepsite į mano tolesnį raginimą pasitelkti vaizduotę.
Tad pamėginkite įsivaizduoti, kad laikote svarbų egzaminą, nuo kurio sėkmės priklausys jūsų ateitis. Šiam išbandymui turite labai mažai laiko, o užduočių – daug. Jums nesiseka jas spręsti, o laikrodžio rodyklės nenumaldomai artina egzaminui skirto laiko pabaigą. Jums labai sunku susikaupti. Akys karštligiškai bėgioja nuo vienos užduoties prie kitos. Padrikos mintys chaotiškai blaškosi galvoje, tad ji gaudžia lyg pavojų pajutęs bičių avilys. Nuo įtampos ausyse ima spengti. Netikėtai krūtinėje pajuntate greitus širdies dūžius, ima drėkti kakta ir delnai. Dar akimirka ir jus apėmė panika. Kurį laiką jus nieko negalite daryti. Sėdite lyg paralyžuotas. Vienintelis noras – ištrūkti iš šios situacijos arba pabudus su palengvėjimu atsikvėpti, kad tai tebuvo košmariškas sapnas…
Dabar jau galime sugrįžti į saugią realybę ir ramiai apsvarstyti, kas su mumis ką tik darėsi.
Pamesta instrukcija
Jei jums pavyko įsijausti į tokį vaizduotės kuriamą scenarijų, turėjote gyvai išgyventi streso būseną. Greičiausiai ji nebuvo maloni, tačiau iš esmės stresą galime laikyti dar viena Dievulio ar motulės gamtos mums patikėta dovana, kurios vartojimo instrukciją kažkur sugebėjome pradanginti. Tokioje stituacijoje labai naudinga atsiversti žodyną ir dar kartą pasitikrinti, ar kalbame apie tuos pačius dalykus. Iš anglų kalbos išvertę žodį „stress”, atrasime daugiau neigiamą konotaciją įgyjusių reikšmių – įtampa, spaudimas, sunkumai. Tačiau savo kilme bei raiška stresas turėtų būti siejamas ir su jaudinimo procesu, kurį „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas” apibrėžia kaip „jausmų ir aistrų žadinimą, nenusiraminimą”. Tad po mūsų buitiška diagnoze „aš stresuoju” gali slypėti tiek jaudinimasis ir aistra, tiek nerimas bei nenoras nurimti.
Savijautos svarstyklės
Psichologine prasme išgyventi jaudinimą nėra blogai, tačiau nedovanotina yra pamiršti, kad po tokių išgyvenimų turi sekti nusiraminimo ir atsipalaidavimo laikotarpis. Mūsų organizmas tai instinktyviai jaučia, kol neišderiname jo savo nuolatiniu įsikišimu. Dar garsusis fiziologas Ivanas Pavlovas aprašė natūralius psichikos procesus, kurių metu jaudinimas ir slopinimas ritmiškai keičiasi vietomis tarsi diena bei naktis. Šioms svarstyklėms pavojinga nukrypti į kurią nors vieną pusę, nes bet kokio laipsnio susijaudinimą turėtų atsverti jį atitinkantis nusiraminimo laikotarpis ir atvirkščiai.
Nemokėdami apibrėžti gyvenimo uždavinių bei pamatuoti savo galimybių ir jėgų, daugybė žmonių kiekvieną dieną po grūdelį eikvoja jaudinimosi atsargas. Galų gale sulaukiame dienos, kai po visų jos darbų bei rūpesčių organizmas nebesugeba atsipalaiduoti, ima maištauti ir jį nuslopinti tepavyksta migdomųjų ar raminančiųjų vaistų doze. Taip gali išsivystyti nemiga – labai rimtas užsitęsusio streso požymis.
Kovinė parengtis
Stresas – organizmo reakcija į kiekvieną nepalankų poveikį. Tai lyg pasiruošimas mūšiui, kai žvalgai įspėja apie artėjantį priešą. Nors stresas mobilizuoja mūsų jėgas, tačiau užsitęsusi parengtis nualina organizmą. Skubėjimo, įtampos ir informacijos pertekliaus amžiuje tokia būsena tampa nuolatiniu palydovu. Stresą gali iššaukti nepalanki fizinė aplinka. Atsparumo galime pritrūkti susidūrę su per dideliu darbo krūviu, aukšta ar žema temperatūra, nepakeliamu skausmu. Psichologiškai galime susvyruoti grėsmės, pavojaus ar įžeidimo akivaizdoje. Tuomet kūnas pasiruošia gintis arba bėgti. Mūsų laikais ši reakcija dažnai tampa neadaptyvi. Juk nepabėgsi iš egzamino ar svarbaus posėdžio darbe. Tad daugeliu atveju žmogus negali atsitraukti ar griebtis fizinės jėgos. Tenka išbūti, veikti ekstremaliomis sąlygomis.
Mokytis atsipalaiduoti
Tam tikras susijaudinimo lygis reikalingas bet kokiai veiklai, nes abejingumu kalnų nenuversi. Tačiau ką daryti, kai išgyvenama įtampa visiškai dezorganizuoja pastangas pasiekti norimą tikslą? Galų gale kaip išvengti neigiamų streso padarinių? Pamėginsime pateikti keletą patarimų.
Pirmiausia teks mokytis atsiriboti nuo informacijos pertekliaus, atsirinkti tik pačius svarbiausius dalykus. Neapsieisime ir be veiklos organizavimo įgūdžių gerinimo, nes galimybė dirbti įprastu ritmu, tinkamas laiko ir darbo krūvio paskirstymas ženkliai sumažina tikimybę patirti stresą. Taip pat patariama neprisiimti per daug atsakomybės, kuri būtų nepakeliama jūsų pečiams. Be to, būtina lavinti jautrumą situacijoms, sukeliančioms grėsmės ir pavojaus pojūtį.
Tuomet, kai išorinių veiksnių neįmanoma pakeisti, rekomenduojama pasitelkti į pagalbą vaizduotę. Jos galią galėjote pajusti, kai mėginote įsijausti į stresą keliančią egzamino situaciją. Siekiant priešingo efekto, savo mintis ir fantazijas reikės nukreipti atsipalaidavimo bei nusiraminimo linkme. O pradėti galima kad ir tokiais žodžiais: „Įsivaizduoju, kad šiltą saulėtą vasaros rytą guliu išsitiesęs žalioje pievoje, kur daug gražių gėlių. Man gera ir ramu, niekur nereikia skubėti…”
Atminkite, kad išmokus bent laikinai atsiriboti nuo rūpesčių ir negailint laiko poilsiui, bet koks stresas tampa nebe toks baisus.
