Nuo patarimų gausos, kaip reikia tinkamai maitintis, gali sutrikti skrandžio veikla. Kuo jie kategoriškesni (reikia valgyti tik daržovių, o riebalai ir kiaušiniai – organizmo „nuodai”), tuo juose mažiau tiesos, mano medikai.
Iš tikrųjų viskas, kas daugelį amžių patenka ant mūsų stalo, organizmui duoda daugiau naudos nei kenkia. Priešingu atveju šie produktai būtų seniai išnykę iš žmonijos mitybos raciono – tiesiog tai lemtų natūralios atrankos dėsnis.
„Mitybos pasaulyje” egzistuoja keletas mitų, tad pamėginsime juos paneigti arba patvirtinti.
Reikia valgyti kuo daugiau daržovių.
Šis patarimas, atrodo, nekelia abejonių, nes daržovėse yra daugybė vitaminų ir naudingųjų medžiagų. Be to, jose gausu ląstelienos, tad neapsunkinama skrandžio veikla. Daržovės turi mažai kalorijų, tačiau jos sočios, mažina kraujospūdį ir normalizuoja tuštinimąsi.
Tačiau per didelis suvalgytų šviežių daržovių kiekis gali negatyviai paveikti sveikatą tų žmonių, kurie turi problemų dėl skrandžio ir žarnyno trakto veiklos (kolitai ir t.t.).
Jaunoms moterims maitintis tik vienomis daržovėmis (pavyzdžiui, norint numesti svorio) nėra labai naudinga, nes geležies trūkumas gali neigiamai paveikti gimdos funkcijas. Gerai pasisavinamos geležies yra tik gyvulinės kilmės produktuose.
Reikia atsisakyti riebaus maisto.
Žinoma, tai padaryti galima. Tačiau ar to reikia? Mažiau valgykite gyvulinių riebalų (riebios mėsos, dešrų, dešrelių, riebių pieno produktų), nes jie – cholesterolio, kurio perteklius sukelia aterosklerozę (kraujagyslių susiaurėjimą arba užsikimšimą) ir širdies ligas, šaltinis.
Kita vertus, visai atsisakydami riebalų, kartu atsisakote vitamino A, atsakingo už regėjimą, ir vitamino E, kuris dar vadinamas grožio vitaminu. Esmė ta, kad šie vitaminai tirpsta riebaluose, tai yra be riebalų organizmas jų tiesiog nepasisavina.
Be to, dėl riebalų trūkumo žmonės suvalgo daugiau cukraus. Tam tikru laiku daugelis amerikiečių atsisakė riebaus maisto, tačiau pradėjo daugiau vartoti cukraus, ir jų svoris ėmė augti (šiuo atveju – nuo angliavandenių). Tad lazda visuomet turi du galus.
Sviestą būtinai reikia pakeisti augalinių riebalų mišiniu.
Iš tikrųjų tokie „mainai” naudingi širdžiai, nes augalinių riebalų mišiniuose nėra cholesterolio.
Kita vertus, augalinių riebalų mišiniai yra gana kaloringi, tad į tai turėtų atkreipti dėmesį turintieji problemų dėl antsvorio.
Be to, sviestas stiprina imunitetą ir yra naudingas regėjimui. Trečdalį bendro būtinų riebalų kiekio organizmas turėtų gauti iš gyvulinės kilmės riebalų, todėl per dieną drąsiai galima suvalgyti 20 gramų sviesto.
Reikia atsisakyti angliavandenių.
Angliavandeniai – pagrindinis energijos šaltinis. Kai kurie jų komponentai – pagrindinė ląstelių ir organizmo audinių sudedamoji dalis. Kita vertus, vartojant per daug angliavandenių, jie gali virsti riebalais. Todėl patartina atsisakyti paprastųjų angliavandenių, kuriuos organizmas lengvai pasisavina (cukraus, saldumynų, miltinių kepinių), bet neužmiršti sudėtinių (daržovių, vaisių, kruopų, duonos su sėlenomis).
Reikia atsisakyti kiaušinių.
Mums nekenkia 2-3 kiaušiniai per savaitę. Tiesa, kad kiaušinio trynyje yra cholesterolio paros norma, tačiau jame yra ir lecitino bei cholino, kurie naikina cholesterolį.
Be to, cholesterolis tirpsta riebaluose, todėl jeigu valgysite kiaušinius kartu su sviestu arba majonezu, jį organizmas įsisavins geriau.
Vis dėlto pagyvenusiems, mažai judantiems ir linkusiems į aterosklerozę žmonėms neverta piktnaudžiauti kiaušiniais, tačiau jauniems ir aktyviems jų būtina valgyti dėl didelio mangano, geležies, vario, kobalto kiekio. Be to, kiaušiniai turi visaverčių baltymų. Visa tai – puiki priemonė nuo mažakraujystės, o fosforas, kurio yra kiaušiniuose, būtinas gerai nervų sistemos ir galvos smegenų veiklai.
Jūros gėrybių galima valgyti kiek tik nori.
Jūros gėrybės labai naudingos, nes juose yra visaverčių baltymų. Juose taip pat gausu jodo, vitaminų A ir D, omega-3 rūgščių, mažinančių arterinį kraujospūdį ir saugančių nuo trombų susidarymo.
Tačiau krevečių valgymo džiaugsmas sumažėja, kai sužinome, kad jose yra 2 kartus daugiau cholesterolio nei dešrelėse ar 20 proc. riebumo grietinėje. Tad gydytojai, rūpindamiesi pacientų kraujagyslėmis, pirmiausiai prašo atsisakyti krevečių.
Todėl, jei norite pasilepinti jūros gėrybėmis, geriau rinkitės midijas, kuriose nėra cholesterolio, be to, jose gausu vertingų riebalų, saugančių nuo trombozės.
Reikia atsisakyti druskos.
Tai geras patarimas. Tačiau visiškai jos atsisakyti taip pat nėra būtina. Tik, jeigu esate hipertonikas, kaip įmanoma labiau sumažinkite jos vartojimą.
Tyrimai parodė, kad sumažinus nuo 10 iki 3,5 gramo druskos per parą galima gerokai sumažinti kraujospūdį, o hipertonijos medikamentinį gydymą padaryti efektyvesnį.
O visiškai atsisakę druskos, sumažinsite skrandžio sulčių gamybą ir padidinsite vandens iš organizmo šalinimą. Be to, natris – pagrindinis valgomosios druskos komponentas – būtinas tam tikros kraujo druskos sudėties pusiausvyrai.
