„Grėsmingai artėja ypač baisaus gripo epidemija, A viruso H3N2 potipis, skubėkite skiepytis!” – girdime per televiziją, radiją, skaitome spaudoje.
Anksčiau žinojome, kad skiepytis reikia rudenį, kraštutiniu atveju – iki sausio. Kas nutiko šiemet? Ar tikrai gripo galime išvengti pasiskiepiję… vasario viduryje?
Apie tai kalbamės su ARVYDU AMBROZAIČIU, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriumi, Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų ligoninės Infekcinių ligų centro vadovu. Ar tikrai dar ne per vėlu skiepytis?
Idealiausias laikas skiepytis jau praėjo – reikėjo tai padaryti lapkričio – gruodžio mėnesiais. Tačiau ne per vėlu skiepytis net ir tada, kai atsiranda sergančiųjų gripu.
Kas atsitiks, jeigu, šiandien pasiskiepijusi, rytoj užsikrėsiu gripu? Gal tada sunkiau sirgsiu?
Sirgsite lygiai taip pat, kaip ir nesiskiepijusi. Skiepai neturi jokios įtakos ligos sunkumui. Juk jums yra suleidžiamas ne virusas, o tik viruso paviršiaus antigenai, kurie vėliau sukelia organizmo reakciją – pajutęs svetimkūnius, organizmas pradeda gaminti antikūnus. Šie cirkuliuoja kraujyje ir, savo kelyje sutikę tikrą virusą, sunaikina jį. Gripo vakcina sudaro imunitetą tada, kai po skiepo praeina dvi savaitės.
Atsparumas gripo virusui laikosi 6–12 mėnesių, vyresnio amžiaus žmonėms – trumpiau. Ekspertai siūlo pratęsti skiepijimo sezoną iki gegužės 1 dienos. Kai kurie šeimos gydytojai tvirtina, kad bet koks atsparumas ligai gali susidaryti tik po skiepo dienos praėjus mėnesiui, o dar kiti sako, kad užtenka ir aštuonių dienų.
Kaip yra iš tikrųjų?
Priklauso, nuo kokios ligos skiepijamasi, kokia vakcina. Imunitetas nuo hepatito B arba A tikrai po dviejų savaičių nesusidaro, tik po mėnesio, o dėl gripo – jau yra įrodyta ir visas pasaulis žino, kad imunitetas susidaro po dviejų savaičių. Gripo antikūnai organizme turi dvi savaites „dirbti” tam, kad sudarytų imunitetą. Kiekvienais metais susidaro naujos gripo viruso atmainos. Prieš tas atmainas žmonės neturi imuniteto, todėl kasmet reikia skiepytis nauja vakcina. Tai yra toks gudrus virusas, kuris keičia savo antigeninę struktūrą. Vyksta viruso mutacijos, jis šiek tiek pakinta, bet tie pakitimai nėra tokie ryškūs, kad kiltų masinė epidemija, kuri jau vadinama pandemija. Pandemija kyla tuomet, kai atsiranda naujas viruso potipis, nuo kurio nebūna skiepų.
Šiemet mūsų laukia epidemija, nes naujo potipio nėra, tik nauja viruso padermė – nežymus jo pakitimas.
Iš kur farmacininkai žino, kokią vakciną ruošti, koks gripo virusas įsisiautės?
Tai sprendžia Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos ekspertai. Jie farmacijos kompanijoms rekomenduoja gaminti tam tikros sudėties vakciną, kuri jau rugsėjo mėnesį būna paruošta gyventojams. Ekspertų rekomendacijos sudaromos atsižvelgiant į tas viruso atmainas, kurios tuo metu cirkuliuoja kitose pasaulio šalyse, Pietų pusrutulyje. Aišku, nebūna šimtu procentų išsipildančių prognozių. Būna, kad ima cirkuliuoti virusas, kurio antigeninė struktūra neatitinka vakcinoje esančios struktūros. Tada ji mažiau veiksminga, bet vis tiek įgyjamas dalinis kryžminis imunitetas. O šiemet vakcina idealiai atitinka viruso struktūrą. Gauname duomenų iš Airijos, Portugalijos – ten sirgo labai daug žmonių, ir tas pats virusas jau artėja prie Lietuvos, o gal net jau ją pasiekė. Nors žmonės jau serga, bet dar ne vėlu skiepytis – juk gal bent dvi savaites neužsikrėsite?
Ar galima skiepyti ir vaikus?
Vaikai gali būti skiepijami nuo 6 mėnesių. Kaip rodo amerikiečių mokslininkų tyrimai, rizikos grupę sudaro vaikai iki penkerių metų – jie dažniausiai dėl gripo komplikacijų papuola į ligoninę. Vaikus reikėtų paskiepyti, juos dažniausiai virusu užkrečia vyresni žmonės. Lietuvoje yra trys žmonių grupės, kurioms gripas ypač pavojingas, todėl joms skiriama nemokama vakcina: tai visi asmenys, vyresni nei 65 metai, bet kurio amžiaus asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, ir tie žmonės, kurie yra socialinės globos ir slaugymo įstaigose.
Ar medicinos darbuotojai taip pat skiepijami nemokamai?
Medikai neįeina į šią grupę. Tai nėra brangi vakcina, jos kaina – tik 27 litai. Gydymo įstaigų vadovai pagal ministro rekomendaciją turėtų nupirkti vakciną ir paskiepyti visus savo darbuotojus. Dažniausiai taip ir daroma.
Ar jūs pats skiepijatės?
Aš skiepijuosi kas metai, jau nuo 1995-ųjų. Tikiu ta vakcina ir rekomenduoju ją visiems. Jaučiu, kad man padeda, nes juk aš kasdien kontaktuoju su ligoniais. Man būtų pavojinga nesiskiepyti. Niekada nepastebėjau jokių šalutinių reakcijų – tik tą vietą, kur suleidžiama vakcina, šiek tiek paskauda, vakare norisi eiti anksčiau miegoti. Kai rytą prabundi – jau nieko nebejauti, užmiršti, kad skiepijaisi. Kai kuriems žmonėms gali pakilti temperatūra, atsirasti skausmingumas, nuovargis, silpnumas, kartais gal net bėrimas, bet tai būna labai retai ir neturi jokių ilgalaikių pasekmių.
Kai kurie žmonės vengia skiepų. Jų manymu, įleisdami į savo organizmą svetimą baltymą, galime dar daugiau sau pakenkti. To baltymo yra labai nedidelis kiekis, be to, jis ilgai nebūna, organizmas greitai jį suskaldo ir priverčia organizmą gaminti apsauginius antikūnus. Be to, baltymą suleidžiame į raumenis, jis ten pabūna kiek laiko ir paskui natūraliu būdu sunaikinamas. Mes kiekvieną dieną susiduriame su tūkstančiais antigenų. Jų yra maiste, ore, kuriuo kvėpuojame. O daugelis dar ir rūko, geria absoliutų nuodą ląstelėms – alkoholį. Mes darome tūkstančius kur kas žalingesnių veiksmų nei gripo vakcina, kurią leidžiamės vieną kartą per metus. Ji yra taip gerai pagaminta ir išvalyta, kad tikrai nereikėtų bijoti. Amerikoje nuo gripo skiepijama jau 20 metų, iki šiol nebuvo išaiškinta jokių neigiamų pasekmių.
Tikriausiai vos ne visi amerikiečiai skiepijasi?
JAV pasiskiepija 2/3 žmonių, vyresnių nei 65 metai. Europos Sąjungos šalyse kasmet pasiskiepija 20 proc. gyventojų. Aktyviausiai gripo saugosi vokiečiai – prieš gripo sezoną pasiskiepija net 30 proc. Vokietijos gyventojų. Lietuvoje pernai pasiskiepijo rekordinis skaičius – 2007–2008 metų sezono metu net 7,1 proc. visų gyventojų, iš jų 8 proc. – vyresnių nei 65 metai. Taigi mes nuo Europos atsiliekame daugiau nei tris kartus. Tačiau pažanga jau yra, nes 2006–2007 metų gripo sezono metu buvo pasiskiepiję tik 4,7 proc. gyventojų.
Pagal savo mentalitetą ir požiūrį į skiepus Lietuva yra atsilikusi šalis. Už mus blogiau skiepijasi tik estai, latviai ir lenkai. Gripo virusai jau čia pat Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Kauno mieste pasiekė epideminį lygį. Šiemet pasaulyje vyrauja A tipo gripo virusas H3N2. Su šiuo gripo virusu žmonija pirmą kartą susidūrė 1968 m. Tuomet jis (H5N1) Honkonge sukėlė pandemiją, nusinešusią milijoną gyvybių.
Gripas gali komplikuotis plaučių uždegimu, sinusitu, bronchitu, miokarditu ar net išprovokuoti insultą ar infarktą. Lietuvoje kasmet užregistruojami 1–4 mirties nuo gripo atvejai. Norint išvengti gripo, būtina laikytis tradicinių profi laktikos priemonių. Patartina nesilankyti didelėse žmonių susibūrimo vietose, plauti rankas, kosint ar čiaudint prisidengti burną nosine ar bent delnu, vėdinti patalpas, dažniau šluostyti dulkes, nes virusas jose išlieka gana ilgai.
