Širdis trumpam „permušė“, stipriau suplakė ar tarsi praleido dūžį – šiuos pojūčius, anot gydytojų, bent kartą gyvenime yra patyręs kone kiekvienas. Vieni į juos numoja ranka manydami, kad kaltas nuovargis, stresas ar dar vienas kavos puodelis, kiti, priešingai, išsigąsta ir ima nerimauti dėl kiekvieno stipresnio širdies dūžio. LSMU Kauno klinikų Širdies centro gydytojas kardiologas, LSMU Kauno ligoninės Skubios pagalbos centro vadovas Robertas Pranevičius ramina – 8 iš 10 juntamų permušimų nėra pavojingi. Tačiau, anot eksperto, ne visus juos reikėtų ignoruoti. Todėl R. Pranevičiaus pasiteiravome, kaip atskirti, kada širdis tiesiog reaguoja į kasdienius veiksnius, o kada jau siunčia signalą, kurį privalome išgirsti?
Pastebi dažną klaidą
Dauguma žmonių bent kartą yra pajutę širdies ritmo pokyčius. Tačiau, kaip teigia gydytojas kardiologas R. Pranevičius, tai dar nereiškia, kad kiekvienas toks epizodas signalizuoja apie ligą.
„Apie 80 proc. visų jaučiamų širdies „nesklandumų“ sudaro vadinamosios ekstrasistolės– pavieniai papildomi arba tarsi „iškritę“ širdies dūžiai. Dažniausiai jie atsiranda struktūriškai sveikoje širdyje ir nėra pavojingi“, – sako jis.
Kai taip nutinka, priduria ekspertas, žmogus pajunta permušimą. Dažniausiai po kelių sekundžių jis praeina, todėl smegenys greitai išmoksta į panašius epizodus nebekreipti dėmesio. Visgi, anot pašnekovo, problema prasideda tada, kai žmogus ima manyti, kad rimta širdies liga būtinai turi pasireikšti dramatiškai.
„Daugelis tikisi stipraus gniuždančio skausmo krūtinėje ar sąmonės netekimo. O trumpas permušimas ar kelias sekundes trunkantis dažnesnis širdies plakimas dažnai atrodo pernelyg nereikšmingas, kad dėl jo būtų verta kreiptis į gydytoją“, – aiškina kardiologas.
Ne mažiau svarbus, jo teigimu, yra ir psichologinis aspektas. Pasak gydytojo, dalis žmonių tiesiog nenori pasirodyti pernelyg jautrūs ar „be reikalo dramatizuojantys“, todėl laukia, kol simptomai praeis savaime. Kiti, ypač jaunesni pacientai, širdies plakimą ar dusulio jausmą linkę sieti su nerimu ar panikos priepuoliais ir dėl to kreipiasi ne į tą specialistą arba apskritai delsia ieškoti priežasties.
„Savo praktikoje nuolat matau du visiškai skirtingus pacientų elgesio modelius. Viena grupė žmonių simptomus mėnesiais ar net metais nurašo nuovargiui, stresui ar amžiui, nors permušimai kartojasi vis dažniau. Tai pavojingiausia klaida, nes uždelsta diagnozė reiškia ir uždelstą gydymą. Kai kurių ritmo sutrikimų, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimo, ilgai negydant didėja insulto rizika“, – perspėja R. Pranevičius.
„Kita kraštutinė reakcija, – tęsia jis, – yra priešinga. Dažniausiai jaunesni žmonės po vieno stipresnio širdies plakimo ima nuolat tikrinti pulsą, kartoti tyrimus, dažnai vyksta į skubios pagalbos skyrius. Pasitaiko situacijų, kai tikras širdies ritmo sutrikimas ilgą laiką palaikomas panikos priepuoliais, tačiau būna ir atvirkščiai – nerimo sutrikimas klaidingai laikomas širdies liga. Todėl žmogui pačiam nuspręsti, kas vyksta, dažnai nėra įmanoma.“
Didžiausią įtaką daro ne kava
Paklaustas, ko imtis stebint širdies veiklos pokyčius, kardiologas atkreipia dėmesį – geriausias sprendimas yra ne spėlioti, o pasikartojančius ar neaiškius simptomus aptarti su gydytoju. Tik specialistas, pasak jo, gali objektyviai įvertinti situaciją ir prireikus paskirti papildomus tyrimus.
„Stebėti ir tikrintis savo širdį reikia nuolatos. Ypač – vasarą, kai mus lydi daug rizikos veiksnių. Ir didžiausią įtaką širdies ritmui šiuo laikotarpiu daro dehidratacija. Kartu su skysčiais organizmas netenka natrio, kalio ir magnio, sumažėja cirkuliuojančio kraujo tūris, o širdies elektrinė sistema tampa jautresnė nenormaliems impulsams. Todėl karštu oru, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ar vartojantiems šlapimą varančius vaistus, permušimų gali padaugėti“, – teigia R. Pranevičius.
Jis papildo – nors daugelis įpratę manyti, kad vasarą širdies ritmą labiausiai išbalansuoja kava, moksliniai duomenys rodo visai ką kita. Šio kofeino turinčio gėrimo reputacija, anot gydytojo, pastaraisiais metais gerokai pasikeitė.
„Naujausi moksliniai tyrimai nepatvirtina, kad įprastas kavos vartojimas didintų širdies ritmo sutrikimų riziką. Dėl to kofeinas jau nebėra įtrauktas į Europos kardiologų draugijos rekomendacijas kaip veiksnys, kurį reikėtų riboti dėl aritmijų. Vis dėlto tai negalioja dideliems energetinių gėrimų kiekiams. Jie jautresniems žmonėms simptomus gali išprovokuoti“, – pažymi kardiologas.
Kaip ir energiniai gėrimai ar dehidratacija, panašiai organizmą veikia ilgos kelionės ar skrydžiai. Tuomet daug laiko praleidžiama sėdint bei išgeriama per mažai skysčių. Prie širdies ritmo pokyčių gali prisidėti ir miego trūkumas, intensyvus fizinis krūvis be pakankamo pasirengimo ar hidratacijos.
„Labai norėčiau akcentuoti ir gausesnį alkoholio vartojimą. Staiga po jo atsirandantis prieširdžių virpėjimas medicinoje net turi atskirą pavadinimą – „šventinės širdies sindromas“. Tai vienas geriausiai moksliškai pagrįstų širdies ritmo sutrikimų provokatorių“, – pabrėžia R. Pranevičius.
Patiems diagnozės nusistatinėti nereikėtų
Pastebėjus pasikartojančius simptomus, gydytojas pirmiausia pataria nepanikuoti. Verčiau pradėti pokyčius akyliau stebėti, pasižymėti, kada atsiranda permušimai, kiek jie trunka, kokiomis aplinkybėmis pasireiškia.
„Svarbu fiksuoti, ar simptomus lydi fizinis krūvis, stresas, valgymas ar kiti veiksniai. Tokia informacija gydytojui dažnai būna ne mažiau vertinga nei pats tyrimas“, – tikina jis.
R. Pranevičius taip pat primena, kad vienkartinė elektrokardiograma ne visada leidžia nustatyti ritmo sutrikimą, nes fiksuoja vos kelių sekundžių širdies veiklą.
„Jei tuo metu širdis plaka normaliai, tyrimas gali būti visiškai normalus, nors prieš kelias valandas žmogus jautė ryškų ritmo sutrikimą. Todėl neretai prireikia ilgesnės trukmės stebėsenos. Kuo ilgiau stebime širdies ritmą, tuo didesnė tikimybė užfiksuoti retai pasitaikančius epizodus ir tiksliai nustatyti jų priežastį“, – kalba kardiologas.
Dėl to ekspertas ragina kiekvieną geriau pažinti savo organizmą, tačiau kartu primena – savistaba neturėtų virsti bandymu pačiam nusistatyti diagnozę.
„Trumpai trunkantis ir savaime praeinantis pavienis permušimas dažniausiai nėra priežastis nerimauti. Tačiau jei simptomai kartojasi, dažnėja, trunka ilgiau arba atsiranda kartu su dusuliu, alpimu, krūtinės skausmu ar kitais negalavimais, delsti nereikėtų. Šiandien turime gerokai daugiau galimybių pažinti savo organizmą nei anksčiau, tačiau galutinį atsakymą vis tiek gali pateikti tik gydytojas, įvertinęs visą situaciją“, – reziumuoja LSMU Kauno ligoninės Skubios pagalbos centro vadovas.
