Žmogaus organizme vykstant medžiagų apykaitai nuolat susidaro vadinamųjų laisvųjų radikalų. Šios medžiagos žaloja organizmo ląsteles, mažina jų sienelių laidumą, dėl to greitėja senėjimo procesai, sukeliantys lėtines ligas. Laisvųjų radikalų kiekį reguliuoja organizme gaminamos medžiagos, vadinamos antioksidaciniais fermentais. Jų sudedamosios medžiagos – selenas, vitaminas E, beta karotinas.
Tyrimais nustatyta, kad seleno preparatų vartojimas sumažina daugelio rūšių vėžio atsiradimo riziką vidutiniškai 37 procentais. Tikimybė susirgti prostatos vėžiu sumažėja 63 procentais, tiesiosios žarnos – 58 procentais, plaučių vėžiu – 46 procentais, o mirtingumas nuo onkologinių ligų sumažėja vidutiniškai 50 procentų.
Vienas iš paradoksalių atradimų buvo tai, kad seleno vartojimas sumažina plaučių vėžio tikimybę labiau, nei pasiryžimas nerūkyti. Kaip ir antioksidacinės medžiagos, selenas gerokai sutrumpina genetiškai nulemtą vėžinių ląstelių gyvavimo amžių.
Įrodytas tiesioginis ryšys tarp seleno vartojimo ir širdies ligų. Laisvųjų radikalų sukeliamas vadinamasis oksidacinis stresas yra viena iš širdies ligų priežasčių.
Selenas, kaip ir kitos antioksidacinės medžiagos, stabdo blogojo cholesterino oksidaciją. Štai kodėl šį mineralą rekomenduojama vartoti norint išvengti širdies ligų.
Rekomenduojama seleno paros dozė suaugusiems žmonėms – 55 mikrogramai. Tačiau medicinos tyrimai neatmeta versijos, kad šio kiekio žmogui ne visada pakanka.
Onkologinių ligų rizikos sumažėjimą sukelia 100-200 mikrogramų seleno dozės.
Seleno yra ir augalinės, ir gyvulinės kilmės produktuose. Ypač jo turtingi braziliniai riešutai: 50 gramų riešutų turi iki 840 mikrogramų seleno.
Daug seleno yra jūros gėrybėse, žuvyse, kai kurių rūšių fermentiniuose sūriuose, selenizuotose mielėse, produktuose iš grūdų (duonoje, košėse), riešutuose.
