Rugsėjį prasideda antrasis (pirmasis – balandį) erkių aktyvumo laikotarpis.
Rudenį erkės aktyviai ieško maisto – žmogaus ar gyvūno kraujo. Tad grybaujant, riešutaujant, nuimant derlių ar tiesiog poilsiaujant reikėtų nepamiršti apie žolėje tykantį pavojų – erkes. Erkės ieško sau grobio iki vėlyvo rudens – kol šalna pakanda žolę, o vidutinė temperatūra išsilaiko iki 7 laipsnių šilumos, teigiama pirmadienį Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) išplatintame pranešime spaudai.
Jame primenama, kad įsisiurbus erkei iškyla grėsmė susirgti gana pavojingomis žmogaus sveikatai ar net gyvybei ligomis: erkiniu encefalitu ir Laimo liga. Erkinio encefalito sukėlėjai tarpsta erkės seilių liaukose ir įsisiurbus jau pirmosiomis minutėmis pakliūva į organizmą. Laimo ligos sukėlėjai – borelijos – dažniausiai gyvena erkės žarnyne, todėl daugiausiai užkrato įsiskverbia, kai persivalgiusi erkė (siurbusi žmogaus kraują 1–2 paras) atpila žarnyno turinį į žaizdelę.
KVSC duomenys liudija, kad rudenį erkės tikrai labai aktyvios ir pavojingos. Rugsėjį, palyginti su liepos ar birželio mėnesiais, erkiniu encefalitu sergama beveik tris kartus, o Laimo liga – apie 1,5 karto dažniau. KVSC duomenimis, per šių metų septynis mėnesius įsiurbus erkėms susirgo 188 Kauno apskrities gyventojai: erkiniu encefalitu – 42, Laimo liga – 146. Nuo erkių dažniausiai nukentėjo kauniečiai (sudarė 66 proc. susirgusiųjų).
Per 2007 m. sausio–liepos mėnesius Kauno apskrityje gyvenantys vyrai ir moterys erkiniu encefalitu sirgo vienodai dažnai, Laimo liga – moterys dvigubai dažniau nei vyrai. Per minėtą laikotarpį vaikai erkiniu encefalitu nesirgo, tuo tarpu Laimo liga buvo diagnozuota penkerių, aštuonerių ir septyniolikos metų amžiaus vaikams.
Labiausiai užkrėstos vietovės – Kleboniškio miško parkas, Kauno marių apylinkės (Rumšiškės, Grabuciškės, Arlaviškės, Viršužiglis, Gervėnupis), Lampėdžių ir Panemunės miško parkai, Raudondvario, Kačerginės, Ežerėlio apylinkėse, Jonavos, Šakių rajono miškai.
Pasak KVSC Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Irenos Bulsienės, ligos sukėlėjus erkės perduoda palikuonims iš kartos į kartą, todėl gamtoje neišvengiamai daugėja ligų platintojų. Erkės gyvena apie 3–4 metus ir nuo milimetro dešimtųjų dalių išauga iki 3–4 mm. Erkių įsisiurbimas vienodai pavojingas visose vystymosi stadijose – lerva–nimfa–suaugusi. Erkės lervos ar nimfos įkandimo žmogus gali net nepastebėti, nes jų dydis siekia nuo kelių dešimtųjų milimetro iki 1–2 mm.
Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai poilsiaujantiems gamtoje pataria kas 1–2 valandas apsižiūrėti kūną, drabužius. Kuo ilgiau erkė bus įsisiurbusi, tuo daugiau ligos sukėlėjų paklius į organizmą. Specialistai įspėja, kad suspaudus erkės pilvelį, iškyla pavojus patiems įšvirkšti į žaizdelę jame esančias borelijas. Todėl patariama erkę suimti kuo arčiau galvos pincetu ar popieriaus gabalėliu ir traukti lėtai, kol odos paviršius sudarys „palapinę”. Po to keliolika sekundžių palaukti ir staigiai truktelti. Įkąstą vietą reikia dezinfekuoti – nuplauti muilu, nuvalyti spiritu. Atsiradus negalavimams ar paraudus įkandimo vietai būtina skubiai kreiptis į gydytoją.
Pasak Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Irenos Bulsienės, nuo erkinio encefalito geriausiai apsaugo skiepai. Patikimiausią ir ilgiausią apsaugą garantuoja trys skiepų dozės: apie 99 proc. paskiepytųjų įgyja atsparumą erkiniam encefalitui 3–5 metams. Tačiau šiuo metu vakcinos nuo erkinio encefalito stinga, o nuo Laimo ligos ir kitų erkių platinamų ligų Lietuvoje vakcinos nėra, tad belieka saugotis erkės įsisiurbimo tinkamai apsirengus ir naudojant erkes atbaidančias priemones.
