Gaidelis

Pristatytos sėkmingai įgyvendinamos e. sveikatos iniciatyvos

Pristatytos sėkmingai įgyvendinamos e. sveikatos iniciatyvos

2008 m. liepos 2 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose įvyko projekto „sveikatos paslaugos” viešinimo seminaras, į kurį susirinkę sveikatos priežiūros specialistai iš visos Lietuvos aptarė e. sveikatos paslaugų plėtros aktualijas.

Viešinimo seminare buvo pristatytas Sveikatos apsaugos ministerijos įgyvendinamas projektas „E. sveikatos paslaugos”, kurį diegiant didžiausiose šalies sveikatos priežiūros įstaigose – Kauno medicinos universiteto klinikose, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje – diegiamos ligoninių informacinės sistemos, integruotos su kuriama Nacionaline elektroninės sveikatos sistema (NESS). Taip pat buvo pristatytos ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose – Valstybiniame patologijos centre, Centro poliklinikoje, Kauno apskrities ligoninėje ir Zarasų ligoninėje sėkmingai įgyvendinamos e. sveikatos sprendimų diegimo iniciatyvos.

Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Haroldas Baubinas akcentavo, kad e. sveikata yra svarbi priemonė tobulinant sveikatos apsaugą ir efektyvus įrankis gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei prieinamumą, o privaloma darnaus Lietuvos e. sveikatos sistemos funkcionavimo sąlyga – sveikatos priežiūros įstaigų informacinių sistemų integracija į vieningą NESS.

NESS pagrindas – į pacientą bei jo poreikius orientuota išsami elektroninė sveikatos istorija, apimanti ankstesnę bei dabartinę fizinę ir psichikos sveikatą, kuri užtikrina sveikatos priežiūros paslaugų tęstinumą ir kokybę. Vieningos elektroninės sveikatos istorijos atsiradimas pagerins sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientui, leis jam laisviau judėti tarp sveikatinimo įstaigų, neprarandant klinikinės informacijos, o taip pat padės sveikatos priežiūros įstaigoms spręsti klinikinius ir resursų paskirstymo uždavinius bei dalyvauti moksliniuose tyrimuose, o jų rezultatus diegti praktikoje. Projekto ,,E. sveikatos paslaugos” įgyvendinimo vadovas Evaldas Dobravolskas pabrėžė, kad esminis e. sveikatos principas ,,vienas gyventojas – viena sveikatos istorija” bus įgyvendintas tik tada, kai bus užtikrintas efektyvus NESS tvarkymas, aktyviai diegiamos su NESS integruotos sveikatos priežiūros įstaigų informacinės sistemos ir efektyviai koordinuojamos visos Lietuvos e. sveikatos plėtros veiklos.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Informatikos ir plėtros centro direktorius Romualdas Kizlaitis savo pranešime pabrėžė, kad pagrindinės projekto ,,E. sveikatos paslaugos” rėmuose diegiamos ligoninės informacinės sistemos naudos pacientams – tai sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir kokybė bei visą gyvenimą trunkančio sveikatos priežiūros proceso tęstinumas. Be to, sveikatos priežiūros specialistams ši sistema užtikrins kokybiškos ir savalaikės diagnostikos galimybes ir paprastesnį darbo organizavimą.

Centro poliklinikos direktorius Kęstutis Štaras pristatė įstaigoje įdiegtą pacientų registravimo ir teikiamų paslaugų valdymo informacinę sistemą, skirtą pacientų aptarnavimo gerinimui. Jis nurodė, kad vien atsisakius asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės pildymo popierinėje formoje (Nr. 025a/LK) sutaupoma 216 tūkst. litų.

Projekto ,,E. sveikatos paslaugos” Klaipėdos regioninis koordinatorius Vytenis Punys pristatė projektą ,,Teleradiologijos tinklo vystymas gretimų valstybių ligoninėse Latvijoje ir Lietuvoje” ir pademonstravo, kaip naudojant telemedicinos priemones ir naujas technologijas praktiškai įgyvendinamas siekis priartinti radiologijos paslaugas prie gyventojų, padaryti prieinamas aukščiausios kvalifikacijos specialistų konsultacijas, nepriklausomai nuo paciento gyvenamosios vietos.

Valstybinio patologijos centro direktorius Arvydas Laurinavičius pademonstravo patologijos tyrimų informacinę sistemą ir jos teikiamas galimybes, akcentavo vieningų duomenų apsikeitimo standartų, klasifikatorių ir terminologijų naudojimo svarbą e. sveikatos sistemose. Sparčiai plėtojantis e. sveikatos sistemoms, aktualėja standartizavimo problema ir didėja sistemų „nesusikalbėjimo” pavojus.

Gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Stasys Gendvilis pristatė Kauno apskrities ligoninėje vykdomus e. sveikatos projektus: ligoninės informacinę sistemą, radiologijos telekonsultacijų sistemą bei išankstinę pacientų registravimo sistemą, kurių pagrindinis tikslas – gerinti įstaigos pacientams teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Pranešėjas pabrėžė, kad e. sveikatos projektai padeda racionaliau paskirstyti lėšas, leidžia spręsti sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių trūkumo problemas, o integracija į NESS atveria galimybes įstaigoms keistis pacientų duomenimis. S. Gendvilis taip pat pakvietė kuo greičiau nacionaliniu lygiu spręsti e. sveikatos projektų finansavimo problemas.

Viešinimo seminaro dalyviai pritarė minčiai, kad visų sveikatos priežiūros sistemos dalyvių laukia dar daug bendrų darbų, nuo kurių priklauso Lietuvos e. sveikatos sistemos ateitis.

Apie projektą „E. sveikatos paslaugos”
Projektas „E. sveikatos paslaugos” yra viena iš e. sveikatos sistemos plėtros Lietuvos sveikatos apsaugos sektoriuje dalių. Jis apima e. sveikatos funkcionalumų trijų (Kauno, Klaipėdos, Vilniaus) regionų sveikatos priežiūros įstaigose įgyvendinimą ir integraciją į Nacionalinės e. sveikatos sistemos branduolį. Šio projekto tikslas – įgyvendinti vieningą visą Lietuvą apimančią ir tarptautiniais standartais paremtą elektroninės sveikatos bei sveikatos priežiūros įrašų sistemą. Šios sistemos dėka gydymo įstaigos operatyviai keisis duomenimis apie pacientams suteiktas gydymo paslaugas ir atliktus tyrimus kitose sveikatos priežiūros įstaigose, o taip pat paciento gydymo eigą bei rezultatus.

Projekto metu Kauno medicinos universiteto klinikose, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose bus įdiegtos e. sveikatos paslaugų sistemos, leidžiančios gyventojams pasiūlyti aukštos kokybės medicinos paslaugas, taip pat geresnes sveikatos priežiūros įstaigų administravimo sąlygas. Projektui skirta parama sudaro 15,195 mln. litų. Projektą remia Lietuvos Respublika (6,617 mln. litų), iš dalies finansuoja Europos Sąjunga (8,578 mln. litų).


Sveikatos ministerija

TAIP PAT SKAITYKITE