Pleiskanos ramiai gyventi trukdo maždaug 40 proc. žmonių. Dažniausiai ši problema vargina dvidešimtmečius ir rečiau tuos, kuriems per penkiasdešimt. Beje, dažniausiai pleiskanos neduoda ramybės vyrams.
Pagrindiniai sukėlėjai
Šiandien pasaulyje veikia daugybė mokslinių laboratorijų, kurios tiesiogiai užsiima kova su pleiskanomis. Vieni mokslininkai teigia, kad šios problemos atsiradimo priežastys susijusios su galvos odos riebalinių liaukų veiklos ir hormonų pusiausvyros sutrikimais, kuriuos dermatologai vadina sausa arba riebaline seborėja. Kiti pleiskanų atsiradimo „kaltininku” laiko mikroskopinį grybelį Pityrosporum ovale (priklausantį mielių šeimai) ir rekomenduoja jo atsikratyti naudojant priešgrybelinius preparatus — fungicidus.
Norėdami išsiaiškinti tikrąsias pleiskanų atsiradimo priežastis, turėsite kreiptis į specialistus, o mes išvardysime populiariausias iš jų.
Fiziologija. Specifinis vyrų fiziologijos požymis — padidėjęs riebalinių ir prakaito liaukų aktyvumas. Jų plaukų folikuluose daugiau kraujagyslių ir nervinių audinių.
Žiemos pasekmės. Pleiskanų dažniausiai atsiranda pavasarį. Pirma, šiuo laikotarpiu organizmui trūksta vitaminų, kas neigiamai veikia galvos odą. Antra, kelis šaltus mėnesius plaukai šuto po kepure, kentė drėgmės trūkumą, staigius temperatūros pokyčius ir sausą patalpų orą. Rezultatas — baltos „snaigės” ant galvos.
Neracionali mityba. Dėl maisto, kuriame gausu paprastųjų angliavandenių, druskos, sočiųjų (daugiausia gyvulinės kilmės) riebalų, padaugėja odos riebalų ir padidėja jų tankis, keičiasi sudėtis, todėl ji tampa panaši į parafiną.
Vidaus organų veiklos sutrikimai. Dėl persirgtos sunkios ligos, nuolatinio nuovargio, virškinamojo trakto ligų, hormonų (padidėjęs vyriškų lytinių hormonų — androgenų — aktyvumas) ir vandens bei druskų pusiausvyros sutrikimų susilpnėja imunitetas.
Išorinis poveikis. Nepalanki ekologinė aplinka, stresai ir net orų permainos.
Netinkama plaukų priežiūra. Plaukų džiovinimas karštu džiovintuvu, dažnas ir neracionalus šukuosenos formavimo priemonių (plaukų želės, vaško, putų, kurie ant plaukų ir galvos odos paviršiaus sudaro nepralaidžią plėvelę) naudojimas.
Daugelis žmonių mano, kad pleiskanų atsiradimas — ne liga, o tik nemalonus nesusipratimas. O be reikalo! Juk „įsisiautėjęs” grybelis sukelia ir kitų, žymiai rimtesnių, odos problemų — folikulitą, psoriazę, seborėjinį dermatitą ir inkštirų bėrimą. Įsisenėjus kuriai nors iš šių ligų, gali kilti komplikacijų — pavyzdžiui, plaukai gali pradėti slinkti. Tad vyrai turėtų sunerimti, jeigu galva pasidengė vientisu riebios plutelės sluoksniu ir, be baltų dribsnių, dar atsirado niežėjimas, paraudimų, vietomis prapliko smilkiniai ir viršugalvis. Jeigu pleiskanos vargina jau seniai, būtina kreiptis į specialistą.
Protingas galvos trinkimas
Paprasti šampūnai nuo pleiskanų negydo pleiskanų atsiradimo priežasties. Be to, dėl dažno galvos plovimo plaukai tampa sausi ir ima lūžinėti, o oda, nuo kurios nuplaunamas apsauginis riebalų sluoksnis, išskiria jų dar daugiau.
Neapleistais atvejais, jeigu pleiskanų nėra daug, geriausia rinktis minkštinančius šampūnus, kurie palaiko normalų odos rūgštingumo (pH) lygį, pasirūpina valomuoju ir tausojamuoju nuriebalinimo poveikiu. Galima naudoti antibakterines priemones, kuriose yra deguto, sieros, boro arba boro su degutu muilo. Pleiskanas šalina šampūnai, pagaminti iš rūgštaus pieno su jonažolėmis, ramunėlėmis arba mėtomis. Kaip papildomas priemones, galima naudoti įvairius užpilus, losjonus, skalavimo skysčius, kurių sudėtyje yra alijošiaus sulčių ir arbatmedžio aliejaus, maitinamuosius balzamus ir specialias kaukes.
Pleiskanoms gydyti yra naujos kartos šampūnų, kurie šalina pleiskanų atsiradimo priežastis, todėl į jų sudėtį įeina žymiai sudėtingesnių gydomųjų komponentų. Tokiose priemonėse paprastai yra natrio ichtiolio, priešgrybelinių, antibakterinių priemonių, raminamųjų ir dirginimą mažinančių komponentų — arbatmedžio, ajerų, bijūnų, varnalėšų šaknų ekstrakto ir aliejaus. Į jų sudėtį taip pat įeina specialių mineralų ir proteinų kompleksų, stiprinančių epidermio kraujotaką ir gerinančių plaukų svogūnėlių maitinimą. Tačiau dažiklių ir konservantų, sukeliančių kontaktinę alerginę reakciją ir vietinį sudirginimą, tokiuose šampūnuose beveik nėra. Reguliariai juos naudojant, ne tik naikinamos pleiskanos, bet ir sudaromos sąlygos, kad jų vėl neatsirastų.
Jeigu esate natūralių priemonių šalininkai, plaukams stiprinti galima naudoti namų sąlygomis pasigamintų preparatų. Tam paruoškite jam nuovirų, antpilų arba nupirkite varnalėšų aliejaus.
Taigi vietoj šampūno nuo pleiskanų: užpilkite 1 šaukštą laukinio šermukšnio 200 ml verdančio vandens, palaikykite 2 valandas, kad prisitrauktų, nukoškite. Plaukite galvą antpilu (be muilo) kas antrą dieną visą mėnesį.
Nepriklausomai nuo pleiskanų atsiradimo priežasties, gerai padeda kraujažolių nuoviras: 4 šaukštus vaistažolių užpilkite 500 ml vandens, virkite 5 minutes, paskui 30 minučių leiskite nusistovėti. Įtrinkite į galvos odą kasdien 1,5-2 mėnesius. Kai vyras baigs kursą, jo šukuosena atrodys stulbinamai. Puikiu gydomuoju poveikiu pasižymi ekologiškai švarus natūralus produktas — varnalėšų aliejus. Pakanka kartą per savaitę tepti juo galvos odą.
Pleiskanų „dieta”
Ne paskutinį vaidmenį kovojant su pleiskanomis atlieka dieta. Reikėtų atsisakyti keptų, aštrių, daug prieskonių turinčių ir riebių patiekalų. Visi jie sustiprina odos riebalų sintezę. Nevartokite tokių produktų, kurie skatina pleiskanų atsiradimą, — alkoholio, saldumynų ir kepinių. Vietoj jų savo racioną paįvairinkite produktais, kuriuose gausu vitaminų A, B1, B2, B6 (pienas, sūris, mėsa, žuvis, kiaušiniai, riešutai, žiediniai kopūstai) ir rupios ląstelienos (rupi duona, grikiai, kukurūzai). Dažniau valgykite daržovių, pieno produktų, kuriuose yra naudingų odai vitaminų (A, B, E, C) ir mikroelementų (kalcio, vario, cinko).
Kai pagausėja sausų pleiskanų, kartais pakanka atstatyti skysčių pusiausvyrą — tiesiog reikia daugiau gerti paprasto kambario temperatūros vandens (mineralinio, šaltinio arba polaidžio).
Kovos su pleiskanomis istorija
Senovės Egiptas. Norėdami atsikratyti pleiskanų, Senovės Egipto gyventojai į odą įtrindavo datulių minkštimo, asilo kanopų miltelių ir šuns riebalų mišinio.
Senovės Kinija. Senovės Kinijos moterys iš medaus ir ryžių miltų ruošdavo tepalą nuo pleiskanų.
Antika. Turtingos ponios, kovodamos su pleiskanomis, naudojo egzotišką būdą — savo vergų spermą.
