Plaučių vėžys ir genai

Trys stam­baus mas­to ty­ri­mai pa­tvir­ti­no, kad ge­nai dažniau­siai yra „at­sa­kin­gi” už tai, su­sirgs žmo­gus plau­čių vėžiu ar ne.

Plau­čių vėžys – on­ko­lo­ginė li­ga, kas­met nu­si­nešan­ti apie 5 mi­li­jo­nus gy­vy­bių. Dažniau­sia šia li­ga su­ser­ga rūka­liai. O nau­jau­si ty­ri­mai tvir­ti­na, kad kai ku­riems jų tam tik­ri ge­nai ri­zi­ką su­sirg­ti šia li­ga pa­di­di­na iki 80 proc.

Moks­li­nin­kai tyrė ser­ga­nčių ir sveikų rūka­lių bei nerū­ka­nčių žmo­nių ge­no­mus. Vi­si jie ap­si­sto­jo ties 15 chro­mo­so­ma, ku­rios mu­ta­ci­ja, ko ge­ro, tu­ri didžiau­sią įta­ką plau­čių vėžiui at­si­ras­ti.

Kaip tei­gia ge­ne­ti­kai, maždaug pusė Žemės gy­ven­tojų or­ga­niz­me tu­ri vie­ną mu­ta­vusį ge­ną, ku­ris ri­zi­ką su­sirg­ti plau­čių vėžiu di­di­na 30 proc. Ta­č­iau 10 proc. gy­ven­tojų tu­ri du to­kius ge­nus. Jiems blo­giau­sia: net­gi jei toks žmo­gus nie­ka­da nerūkė ri­zi­ka su­sirg­ti minėta on­ko­lo­gi­ne li­ga jam pa­didėja 80 proc.

Šiuos tei­gi­nius pa­tvir­ti­na vie­nos Reik­ja­vi­ko fir­mos „deCODE Ge­ne­tics” dar­buo­to­jas Ka­ri Ste­fans­son ir jo ko­le­gos, ku­rie ištyrė 11 tūkst. Is­lan­di­jos rūka­lių. Taip pat Lio­no tarp­tau­tinės vėžio aso­cia­ci­jos dar­buo­to­jas Pol Bren­nan su ko­le­go­mis, ty­rinėję 2 tūkst. eu­ro­pie­čių, ser­ga­nčių vėžiu. Tre­č­ia­sis ty­ri­mas, pa­tvir­tinęs hi­po­tezę, bu­vo at­lik­tas Tek­sa­so uni­ver­si­te­to moks­li­ninkų. Pro­fe­so­rius Kris­to­fer Amos ištyrė be­veik 6 tūkst. vėžiu ser­ga­nčių žmo­nių. Vi­si šie ty­ri­mai bu­vo išspaus­din­ti žur­na­le „Na­tu­re Ge­ne­tics”.

K.Ste­fans­son tei­gia, kad rūky­mas pats di­di­na ri­zi­ką su­sirg­ti plau­čių vėžiu 15 proc. Ta­č­iau jei žmo­gus sa­vo or­ga­niz­me tu­ri du mu­ta­vu­sius ge­nus ši ri­zi­ka pa­didėja iki 23 proc. Ta­č­iau jei žmo­gus per vi­są gy­ve­ni­mą surūkė mažiau ne­gu 100 ci­ga­re­čių, ri­zi­ka – tik 1 proc.

P.Bren­nan ir jo ko­le­gos išsiaiški­no, mu­tavę ge­nai neturi įtakos kitoms vėžio formoms, taip pat pri­ski­riamų rūky­mo su­kel­toms (pvz., bur­nos glei­vinės vėžys), at­si­ra­di­mui.

K.Amos linkęs ma­ny­ti, kad „ne­svei­ki” ge­nai le­mia žmo­nių pa­didėjusį ni­ko­ti­no po­traukį. Tai pa­tvir­ti­na ir tas fak­tas, kad ni­ko­ti­no re­cep­to­riai sme­ge­ny­se yra gre­ta 15 chro­mo­so­mos.