Visi žinome įvairiausių būdų, kaip gydyti peršalimą. Tačiau ar iš tiesų visi jie yra veiksmingi? Pateikiame penkias populiariausias gripo ir kitų sezoninių infekcinių ligų gydymo klaidas.
Turint temperatūros sveika prakaituoti
Pasislėpę po šiltomis antklodėmis, mes dirbtinai palaikome aukštą išorinę temperatūrą, todėl sutrinka mūsų kūno termoreguliacija. Padidėja krūvis širdžiai ir kraujagyslėms, ir širdis pradeda stipriau plakti, atsiranda dusulys, netgi gali pakilti kraujospūdis. Be to, kūno temperatūros tokiu būdu nesumažinsite. Atvirkščiai, šiek tiek sumažinti temperatūrą padės apsitrynimas vėsiame vandenyje (su truputėliu acto) sudrėkintu rankšluosčiu ir šaltas kompresas ant kaktos.
Apskritai, kai sergate, nebūtina šiltai apsimuturiuoti, užtenka vilkėti lengvus ir patogius drabužius. Juk suprakaitavę rizikuojate patirti komplikacijų, nes gali perpūsti net ir menkiausias skersvėjis.
Uždegimo vietą reikia šildyti
Kiekvienam iš mūsų gerai žinoma liaudies medicinos priemonė, kai prie skaudamos vietos rekomenduojama pridėti į medžiagos skiautę įvyniotos pakaitintos druskos arba karštą virtą kiaušinį, gali rimtai pakenkti. Karštis kuriam laikui numalšins skausmą, tačiau paskatins uždegimą, ypač jeigu jis yra labai stiprus ir juolab pūlingas. Jeigu jums ūmus haimoritas arba frontitas, nosies antys pilnos pūlių, audinių šildymas gali baigtis tuo, kad infekcija gali išplisti toliau ir netgi pasiekti smegenis. Sergant folikuline angina taip pat nepatariama stipriai šildyti ištinusių tonzilių. Pageidautina daugiau gerti skysčių ir dažniau skalauti gerklę nuovirais ir antpilais. Kitaip tariant, nuo tonzilių reikėtų nuplauti mikrobus, kad jie negalėtų plisti toliau į gerklas. Tačiau gėrimai ir skalavimo nuovirai neturi būti karšti, nes jie erzina ir taip pažeistą gleivinę.
Taip pat, paūmėjus artritui, negalima šildyti skaudančių sąnarių, nes šildymo metu suaktyvėja odos kapiliarų veikla, ir į skaudamą vietą priplūsta daugiau kraujo. Todėl sąnarys gali ištinti, ir uždegimas tik sustiprės.
Sergant lovos režimas yra būtinas
Visai nebūtina čiaudintį ir kosėjantį žmogų prikaustyti prie lovos. Reikalas tas, kad ilgai gulint sumažėja plaučių ir bronchų ventiliacija, juose gali prasidėti sąstovio reiškiniai. Atsižvelgiant į tai, kad infekcija gali nusileisti iš viršaus į apačią per kvėpavimo takus, „užsidirbti” bronchitą arba plaučių uždegimą rizikuoja tie, kurie sirgdami peršalimo ligomis guli po šiltais patalais neiškišdami nosies. Beje, yra tokia diagnozė „sąstovio pneumonija”, kuri dažnai išsivysto tiems, kurie ilgą laiką būna prikaustyti prie lovos – pavyzdžiui, po operacijos.
Tad vaikščioti po namus sergantiems peršalimo ligomis nedraudžiama. Tačiau iš tiesų reikėtų saugotis skersvėjų.
Sergančiam gripu reikia daugiau valgyti
Baltyminiam ir riebiam maistui virškinti sunaudojama daug energijos ir laiko. Tuo tarpu visos organizmo jėgos turėtų būti skirtos kovai su infekcija. Ligos periodu sočių patiekalų vartojimą reikėtų riboti. Patariama valgyti lengvai virškinamų produktų: vaisių – ypač citrusinių, šviežių ir troškintų daržovių, virtos ir troškintos žuvies, gerti sulčių. Beje, gripo virusas nemėgsta šarminės terpės, todėl gerkite daugiau mineralinio vandens, kuris padės pašalinti vaistus iš kepenų (pavyzdžiui, paracetamolį, kuris įeina į daugelio vaistų nuo peršalimo sudėtį).
Arbata su avietėmis, ir viskas pareis?
Avietėse iš tiesų yra didelis salicilo rūgšties kiekis. Užplikytos aviečių uogos arba uogienė turi karštį mažinančių ir prakaitą skatinančių savybių. Tačiau avietės netinka tiems, kurie serga širdies ligomis – jos gali sukelti aritmiją, taip pat apsunkina inkstų veiklą. Be to, mėgautis aviečių arbata nepatariama tiems, kurie vartoja antikoaguliantų – kraują skystinančių preparatų (varfarino, trombo ACC ir t.t.), ir aspirino. Dėl to gali apimti silpnumas, pradėti svaigti galva ir bėgti kraujas – pavyzdžiui, iš nosies.
Kada savarankiško gydymo reikėtų atsisakyti
Iš pradžių būna sunku atskirti paprasčiausią peršalimą nuo gripo arba pneumonijos. Pagrindinis skirtumas yra toks, kad gripas ir kitos ligos turi sunkesnių ir ryškesnių simptomų. Jeigu slogą arba lengvą kosulį lydi vienas arba keli iš žemiau išvardintų simptomų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
* Jeigu 38,5-39 laipsnių temperatūra laikosi ilgiau nei tris dienas, o vaikams ilgiau nei parą.
* Jus vargina bet koks stiprus skausmas (galvos, akiduobių, nosies ančių, pilvo).
* Skrepliai yra žalios, rudos spalvos ir juo labiau su kraujo priemaišomis.
* Labai sunku ryti.
* Visiškai neturite apetito.
* Kosulys su karkalais, atsirado dusulys.
* Skauda krūtinės ląstą.
* Pykina arba svaigsta galva.
