Pekino olimpinės žaidynės triukšmingai prasidėjo dėl kelių priežasčių: iki jų nerimo Tibeto palaikytojų protestai, tą pačią dieną ugnimi prapliupo Gruzija, galiausiai po dopingo skandalo Bulgarijoje į 2008-ųjų vasaros žaidynes neišsiųsti šalies svorio kilnotojai.
Dar neprasidėjus olimpiadai, ispanų dviratininkė Maria Isabela Moreno tapo pirmąja sportininke, diskvalifikuota iš žaidynių dėl teigiamo narkotikų testo. M. I. Moreno kraujo teste buvo dopingo medžiagos eritropoetino (EPO).
Apie dopingą išgirstame kone per kiekvienas svarbesnes sporto žaidynes bei čempionatus. Tai – nelegalus medicininis preparatas, skirtas suteikti sportininkui daugiau jėgų ir įgyti nenatūralią pirmenybę prieš varžovus. Vartojantieji šiam preparatui priskiriamas chemines medžiagas, kurių yra ilgas sąrašas, diskvalifikuojami iš varžybų, o įkliuvusieji su dopingu antrąsyk gali prarasti teisę visą gyvenimą dalyvauti sporte.
Sportininkai turi reguliariai atlikti dopingo testus, o jei praleidžia du patikrinimus iš eilės, tai laikoma rimtu nusižengimu.
Dopingą vartoja ir lietuviai
Lietuviai taip pat yra įsivėlę į kelis dopingo skandalus. Vienas labiausiai „pasižymėjusių” šioje srityje – dviratininkas Raimondas Rumšas. Jo žmonai Editai Rumšienei teko pasėdėti už grotų dėl didelio medikamentų kiekio, rasto jos automobilyje kertant Prancūzijos sieną. Tai įvyko tuoj pat po sportininko pergalės „Tour de France” dviračių rungtynėse 2002-aisiais, kai dviratininkas iškovojo 3-iąją vietą. Prancūzijos teismas už nelegalių medikamentų importą sportininkui skyrė keturių mėnesių įkalinimo bausmę atidedant, jo žmona sulaukė 3 tūkst. eurų baudos kvito.
Teigiami dopingo testai ramybės nedavė ir Lietuvos disko metikui Romui Ubartui, nuskynusiam du aukso medalius 1988-aisiais Seule ir 1992-aisiais Barselonoje. Atletas diskvalifikuotas keturiems metams – nuo 1993-iųjų iki 1997-ųjų.
Į juodąjį dopingo vartotojų sąrašą buvo patekusios ir dviratininkė Rita Razmaitė bei lengvaatletė Rasa Drazdauskaitė, o sportinių šokių šokėja Edita Daniūtė dėl teigiamo dopingo testo vos neprarado pirmosios vietos pasaulio klasikinių šokių čempionate. Jai pasisekė: testo rezultatai buvo klaidingi, tad šokėja nediskvalifikuota ir vėliau nuskynė dar vieną medalį Europos standartinių šokių čempionate.
VŠĮ Antidopingo agentūra direktorė Ieva Lukošiūtė, šiuo metu olimpines žaidynes stebinti Pekine, sakė, kad nė vienas lietuvis kol kas neįtariamas vartojantis nelegalius preparatus.
Pasak jos, sukčiaujančius sportininkus galima pastebėti ne tik atlikus specialius testus: „Nuolat stebėdami sportininkų rezutatus, iš karto pamatytume radikalius pasikeitimus. Kai pradedamas vartoti dopingas, sportuojant padaugėja traumų. Žaidėjoms moterims padidėja plaukuotumas, ima stipriai berti odą.”
Antidopingo agentūros direktorė paaiškino, kad neleidžiami preparatai žmogaus organizme aptinkami atlikus specialų šlapimo testą. Jis daromas kelis kartus, o rezultatas patikslinamas pagal kraujo mėginį.
Tikrina netikėtai
Tarptautinis olimpiados komitetas (TOK) nusprendė, kad Pekino žaidynėse dopingas bus persekiojamas dar griežčiau nei įprastai. Testai žaidynių metu atliekami ne tik pagal tvarkaraštį, bet ir netikėtu žaidėjams metu. Iš viso per olimpiadą planuojama atlikti 4500 testų.
I. Lukošiūtė pasakojo, kad testų atlikimo tvarka išaiškinama traukiant burtus. Taip pat patikrinami visi be išimties prizinių vietų nugalėtojai: „Jei sportininkas pagaunamas vartojantis dopingą, jam gresia nuo dviejų metų iki viso gyvenimo diskvalifikacijos iš sporto.”
Sporto etikos sargai baiminasi, kad tobulėjant dopingo technologijoms preparato vartojimą pavyks nuslėpti vis dažniau, o sporto varžybos virs marionečių paradu, todėl laboratorijose medikai stengiasi aplenkti laiką ir užkirsti kelią nelegaliam dopingo vartojimui.
Stebina rezultatais
Šiose olimpinėse žaidynėsi žiūrovus stebina kai kurių sportininkų neįtikėtina fizinė jėga ir ištvermė.
Štai amerikietis Michaelas Phelpsas, būdamas 23 metų standartinių duomenų plaukikas, per Pekino žaidynes spėjo laimėti jau septynis aukso medalius iš galimų aštuonių plaukimo rungtyse. Nuo 2001-ųjų jis sukaupė 30 pasaulio rekordų, kurių penki – įvykdyti per pastarąsias dienas Pekine.
Antidopingo agentūros direktorė sakė pati nemačiusi nė vienų plaukiko rungtynių, bet olimpiados užkulisiuose tiesiog kalbama, kad M. Phelpsas yra itin gabus sportininkas. „Nepagautas – ne vagis”, – sakė I. Lukošiūtė.
Ateities iššūkis – genetinis dopingas
Msnbc.com vaizdo reportaže pasakoja apie USLA – vieną iš nedaugelio laboratorijų, kurios turi patvirtintą įrangą, kuri atlieka atletų nelegalaus dopingo testus.
„Dopingas – skiriamasis ženklas, kurio nenori nė vienas atletas, bet bent vienas visada jį turi”, – teigia Msnbc.com.
USLA laboratorijoje dirbantis daktaras Anthony Bridge‘as prižiūri kraujo ir šlapimo testavimo procedūras. Jo laboratorijos darbas – aptikti, kaip sportininkai bando apgauti testavimo sistemą ir siekti juos sustabdyti.
Daktaras aiškina: „Yra pakankamai sudėtinga nuolat vytis sukčiautojus. Tai nuolatinė kova, kurioje visada stengiamasi išsiveržti į priekį. Pagauname vis daugiau sukčiautojų, bet atidžiau pažiūrėję suprasime, kad pritaikome vis daugiau tyrimo specifikų. Jau daug metų pagautųjų skaičius yra beveik 2 proc., ir jis beveik nekinta. Ką tai galėtų reikšti? Galime manyti, kad pagauname vis tuos pačius sukčiautojus arba jie tampa gudresni.”
Anthony Bridge‘as išskiria du dopingo vartotojų tipus: vartojančiuosius sąmoningai ir tuos, kurie nesupranta, kad pažeidžia taisykles: „Viena grupė vartoja dopingą sąmoningai nusižengdama įstatymams, nes stengiasi pasiekti persvarą prieš kitus. O kiti vartoja įvairius preparatus, nežinodami, kad tai yra blogai.”
Daktaro teigimu, laboratorijos darbas – pagauti ir vienus, ir kitus, tačiau svarbiausia laiku sučiupti sukčiaujančius sąmoningai. Didžiausias iššūkis – aptikti naujai maskuojamą dopingą: „Labai sunku išlikti priešakyje ir aptikti narkotikų, kai dar nežinai, kaip jie atrodo. Reikia numanyti, ko ieškai, kad sėkmingai tai atpažintum”, – sako mokslininkas.
Ateityje mokslininkų laukiantis iššūkis – genų dopingas. „Manau, kad bus keblu kontroliuoti ir aptikti genetinį dopingą. Turėsime sukurti naujų strategijų, kurios bus paruoštos šios ateinančios grėsmės nagrinėjimui”, – apie ateities išbandymus pasakoja USLA daktaras, kuriam dopingo kontrole tenka rūpintis nuolat.
