2005 m. Helsinkyje buvo priimta Europos psichikos sveikatos apsaugos deklaracija, kurioje psichikos sveikatos priežiūra įvardyta kaip vienas svarbiausių Europos Sąjungos (ES) prioritetų. Siekiant jų, svarbus vaidmuo tenka sveikatos įstaigų struktūros tobulinimui, kuris turi užtikrinti visapusišką pagalbą asmenims, turintiems psichikos ir elgesio sutrikimų. Dėl to 2006 m. Lietuvoje pirmą kartą buvo pristatyta paciento patikėtinio pareigybė.
Paciento patikėtinis psichikos sveikatos vartotojui padeda įgyvendinti jo teises tarpininkaudamas ir atstovaudamas, kai yra nusiskundimų, informuodamas klientus ir padėdamas identifikuoti sistemos trūkumus. 2006 m. į pirmąjį paciento patikėtinį kreipėsi apie 90 klientų.
Paciento patikėtinis – pagal Olandijos pavyzdį
Tokios pareigybės atsiradimą inicijavo VŠĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje” įgyvendindama projektą „Paciento patikėtinis Vilniaus miesto psichikos sveikatos įstaigoms”. Šio projekto koordinatorė, VŠĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje” projektų vadybininkė Klementina Gečaitė Alfa.lt sakė, kad kol kas projektas vykdomas tik psichikos sveikatos įstaigose, kurių steigėjas yra Vilniaus miesto savivaldybė.
Projektas remiamas iš savivaldybės Sveikatos programos lėšų, jis jau trejus metus vyksta Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre (klinikinėje Vasaros ligoninėje) ir psichikos sveikatos centruose prie poliklinikų ambulatoriniu lygmeniu.
„Paciento patikėtinis – tai nuo gydymo įstaigos nepriklausomas asmuo, ne personalo narys, kurio pagrindinė funkcija – paremti kliento poziciją, – pasakoja K. Gečaitė. – Mes vadiname kliento, nes mums jis nėra pacientas, taigi funkcija – paremti kliento poziciją tarp jo ir gydymo įstaigos, personalo, dėl to, kad kartais paciento nusiskundimą, iškeltą pretenziją medikai gali vertinti kaip ligos simptomą.”
Paciento patikėtinis pirmiausia siekia, kad kiekvienas kliento skundas būtų tiriamas rimtai, būtų padedama klientui išsiaiškinti iki galo jo nusiskundimus. Paciento patikėtinis veikia tik psichikos sveikatos gydymo įstaigose.
„Tose specializuotose gydymo įstaigose žmogus, būdamas mėnesį ar 52 dienas (tiek trunka visas gydymo kursas), patiria nemažai suvaržymų, – pasakoja K. Gečaitė. – Dėl tų suvaržymų dažnai kyla nemažai nepasitenkinimo tiesiog dėl informacijos trūkumo, dėmesio stokos ar nepakankamo įsigilinimo į skundus. Todėl patikėtinis tarpininkauja pokalbiui su gydytoju, padeda suformuluoti skundą, išsiaiškinti, kodėl kyla suvaržymų. Neretai užtenka tiesiog gydytojo paaiškinimo, nes jis galbūt neturėjo pakankamai laiko išaiškinti, kodėl buvo reikalingi apribojimai ir pan.”
Patikėtinis veikia tik klientui prašant
Paciento patikėtinė Rūta Juodelytė Alfa.lt pasakojo, kad veikiama pagal trišalę sutartį, kadangi projektą remia Vilniaus miesto savivaldybė, įdarbina ir kuruoja VŠĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje”, o dirbama konkrečioje ligoninėje. Ši trišalė sutartis reglamentuoja paciento patikėtinio ir kitų šalių tarpusavio santykius, įsipareigojimus, atsakomybes.
Patalpas pagal sutarties sąlygas suteikė Vasaros ligoninė, todėl čia yra galimybė konfidencialiai kalbėtis su klientu, galima su paciento patikėtiniais susisiekti ir telefonu, kuris turi autoatsakiklį, todėl informacija nedings, bei elektroniniu paštu: tel. (5) 2122615, Vilnius, e. paštas paciento.patiketinis@gmail.com .
Šiuo metu Vilniuje yra du paciento patikėtiniai. Pasak R. Juodelytės, dabar tiek užtenka, darbuotojus renka VŠĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje”, nes jie turi būti nepriklausomi nuo gydymo įstaigos.
Paciento patikėtinė R. Juodelytė sako, kad pretenzijų būna įvairių. Dažniausiai skundžiamasi dėl psichikos sveikatos įstaigose taikomų režimų.
„Atvykus, kai būklė būna rimtesnė, taikomi griežtesni režimai, – pateikia pavyzdį R. Juodelytė. – Jie yra lengvinami ir skundžiamasi tuo, kad nepakankamai greitai pereinama iš vieno režimo į kitą. Dar skundžiamasi dėl išrašymo. Tarkim pacientas mano, kad po 4–5 savaičių gydymo jo būklė jau gera, tačiau medikai mano, kad dar negalima išrašyti paciento, todėl atsiranda trintis.”
R. Juodelytė mano, kad visuomenė skuba pasmerkti psichikos liga sergantį asmenį, nes mano, kad toks asmuo negali suprasti, ko nori, todėl abejoja, ar jo skundai gali būti pagrįsti.
„Imkim tokį pavyzdį, – siūlo paciento patikėtinė, – jei sveikas žmogus nenori žiūrėti žinių, mes suprantame, kad jis tiesiog nenori. Bet jei ligotas, mes manome, kad jis tiesiog nesupranta, kad jam reikia tų žinių. Visuomenė linkusi viską suversti tai ligai, sako – jis pats nesupranta, ko jam reikia. Iš tikrųjų ūmios būklės – taip, bet ji ilgainiui praeina. Svarbiausia, kad žmogus nekenktų pats sau, pvz., jis nustojo valgyti arba savim rūpintis, higienos jokios, o tai jau pavojinga sveikatai.”
R. Juodelytė pasakojo, kad į ūmių susirgimų skyrių paciento patikėtiniai ateina patys. Tačiau laisvesniu režimu gydomi pacientai ar jau baigę gydymosi kursą klientai į patikėtinius kreipiasi asmeniškai. Paciento patikėtinis gali paaiškinti klientui jo teises, išklausyti, bet tarpininkauti sprendžiant konfliktines situacijas gali tik tada, jeigu klientas to prašo.
„Dar nereiškia, kad, pasakydamas, kokia situacija jam nepriimtina, klientas ieško patikėtinio pagalbos, – pasakoja R. Juodelytė. – Dažniausiai sako, kad man nepatinka, bet gal pasistengsiu pats pakeisti. Tokiu atveju, net jeigu yra išreikšta jo problema, bet jis sako, kad nieko nenori daryti – mes neinam, nesprendžiam tos problemos, išskyrus kai tai yra sistemos trūkumas.”
Taip pat paciento patikėtinis negali reikšti savo nuomonės ar vertinti medikų sprendimų, nes, kol pacientas yra ligoninėje, už jį atsakingas gydytojas.
„Tiesiog paciento patikėtinis tarpininkauja skatindamas gydytoją dar kartą įvertinti situaciją ir ieškoti kitokių galimų sprendimų, – aiškina R. Juodelytė. – Mes nesam slaugės, bet ir ne advokatai, nors teisinės žinios yra pagrindas, mūsų darbo bazė. Žinoma, labai svarbūs ir bendravimo įgūdžiai”.
Beje, į paciento patikėtinį gali kreiptis ir artimieji, tačiau šio pareiga visų pirma paisyti kliento interesų, o į artimųjų pageidavimus atsižvelgiama tik tada, jeigu jie neprieštarauja kliento pozicijai.
Pareigybė – laikina
Rengiant ir įgyvendinant šį projektą Lietuvai talkino, mokytojais buvo Olandijos specialistai. K. Gečaitė aiškina, kad šiuo metu VŠĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje” įgyvendina daugiau apimantį projektą, kuriuo telkiami kitų Lietuvos psichiatrijos ligoninių medikai. Per jį norima aprašyti, ištobulinti paciento patikėtinio pareigybę ir parengti jos įdiegimą kitose ligoninėse.
„Olandijoje matėme, kad paciento patikėtinio pareigybė yra kiekvienoje stacionarioje psichikos sveikatos įstaigoje, nes tai numato įstatymai, – pasakoja K. Gečaitė. – Mūsų Psichikos sveikatos strategija įtvirtina uždavinį siekti Žmogaus teisių stebėsenos stacionariose psichikos sveikatos įstaigose, bet didžiausia mūsų bėda yra ta, kad paciento patikėtinio pareigybė yra pagal projektą, deja, kiekvienais kalendoriniais metais nežinome, kas bus toliau.”
Specialistės mano, kad situaciją reikėtų keisti, nes tokia pareigybė naudinga ne tik pacientams, bet ir gydymo įstaigoms.
„Naudinga, nes problemos sprendžiamos čia pat, įstaigos viduje, – sako R. Juodelytė. – Identifikuojami trūkumai, kurių galbūt nepavyko pastebėti verdant tame pačiame katile, o mes žiūrime iš šono. Klientai dažnai sako: nu jo, aš psichas, tai kokios dar man teisės. O tokia pareigybė padeda abiems pusėms rasti bendrą kalbą, atsiverti. Tie, kurie kreipėsi, žiūri į mūsų pareigas kaip į gerą darbą, rūpinimąsi, jiems malonu, kad kažkas gina jų teises”.
