70 proc. vyrų ir maždaug pusė moterų turi per didelį kraujo spaudimą, pusės gyventojų kraujyje – per didelė cholesterolio koncentracija, apie 60 proc. suaugusių lietuvių kenčia nuo antsvorio.
„Mokslininkai yra paskaičiavę, kad maždaug 10 proc. visų dėl mirties ir invalidumo prarastų gyvenimo metų yra susiję su nesveika mityba. 10 proc. sutrumpėja mūsų sveikas gyvenimas dėl to, kad netinkamai maitinamės”, – trečiadienį Nacionalinės sveikatos tarybos posėdyje kalbėjo Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimo instituto docentė daktarė Janina Petkevičienė.
Riebalai ir druska
Pagal jos pristatytus preliminarius tyrimų duomenis, lietuvių mitybos įpročiai nėra sveiki.
Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai mėgsta riebų maistą. „Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas riebalų mes vartojame pusantro karto daugiau nei reikėtų, – sakė J. Petkevičienė. – Sočiųjų riebalų rūgščių, kurios labiausiai didina cholesterolio koncentraciją kraujyje ir didina išeminės širdies ligos riziką, taip pat suvartojame pusantro karto daugiau negu reikėtų. Iš riebalų gauname 42-45 proc. maisto davinio energinės vertės. Tuo metu angliavandenių kiekis maisto gaminyje yra per mažas, baltymų su maistu gauname pakankamai.”
Atlikta gyventojų apklausa, ar jie tepa sviestą ant duonos, parodė, kad mažiausiai tokių žmonių buvo 2000 metais. Vėliau lietuviai pradėjo dažniau vartoti šį produktą ir tepius riebalų mišinius. Dabar maždaug pusė apklaustųjų atsakė valgantys sviestą ar riebalų mišinius.
„Kaip žinote, sviestas ir jame esančiose riebalų rūgštys didina cholesterolio koncentraciją kraujyje”, – atkreipė dėmesį daktarė.
Anot jos, džiugina tai, kad vis daugiau rajonų gyventojų atsisako taukų ir naudoja aliejų. Tačiau apie 40 proc. lietuvių geria riebų karvės pieną.
Tyrimai taip pat rodo, kad žmonės ėmė valgyti daugiau šviežių daržovių ir vaisių.
„Gyvensenos tyrimas vykdomas balandį, kuris nėra labai palankus šviežiems vaisiams ir daržovėms, bet net ir tuomet 48 proc. apklaustųjų teigė tris dienas per savaitę valgantys vaisius ir daržoves, – kalbėjo J. Petkevičienė. – Šis skaičius išaugo beveik tris kartus – nuo 18 iki 48 proc.”
Tačiau rajonų gyventojų apklausa rodo, kad smarkiai skiriasi vaisių ir daržovių vartojimas žiemą ir vasarą. Vasarą šiuos produktus valgo apie 60 proc. apklausos dalyvių, žiemos mėnesiais – tik 14 proc. vyrų ir kas penkta moteris.
„Mityba iš tiesų nėra sveika, todėl tikėtis, kad būtų ženklesni pokyčiai dėl lėtinių ligų rizikos veiksnių paplitimo tikėtis sunku”, – kalbėjo gydytoja.
Kūno masės indeksas – per didelis
„Kalbant apie antsvorį situacija tikrai nėra džiuginanti”, – pabrėžė pranešėja.
Anot jos, antsvoris ir ypač nutukimas plinta tarp vyrų. „Vyrų nutukimas nuo 1994 m. išaugo beveik dvigubai. 2006 metais kas penktas vyras buvo nutukęs”, – tvirtino docentė.
Tyrimai rodo, kad antsvorį turi apie pusė moterų, o maždaug kas penkta moteris yra nutukusi. Rajonuose padėtis dar prastesnė. Ten kas ketvirtas vyras ir kas trečia moteris yra nutukę.
Vidutinis lietuvių kūno masės indeksas sudaro 25-26. Tuo metu 2003 metais patvirtintoje Sveikos mitybos skatinimo programoje numatyta siekti, jog 2010 metais šis indeksas būtų 21.
Kūno masės indeksas – tai žmogaus svorio ir ūgio kvadrato santykis. Medicinoje ir mityboje jis naudojamas kaip rodiklis, leidžiantis įvertinti, ar žmogaus masė yra normali, ar yra antsvoris bei nutukimas.
„Duodu 100 proc. garantiją, kad šio tikslo mes nepasieksime”, – sakė J. Petkevičienė.
Anot jos, ypač nesmagu, kad nutukimas didėja tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių vyrų. „Pagal šį rodiklį esame prilyginami besivystančioms šalims. Jis padidėjo vos ne tris kartus”, – tvirtino gydytoja.
„Pats turiu viršsvorio, nėra kada pavalgyti, tik vakare pavalgai ir daugiausia sėdi. Dauguma vyrų ir serga ta liga, kad neturi racionaliai išdėstytos dienos ir racionalios mitybos pagrindų”, – išklausęs pranešimo konstatavo Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Romualdas Sabaliauskas.
Vaisiai – nemokamai?
„Mūsų vaikai dar nėra tokie nutukę, kaip daugumos Europos valstybių vaikai, – pasidžiaugė J. Petkevičienė. – Štai Didžioji Britanija muša pavojaus varpais, kad pas penktas vaikas turi antsvorį. Mes galime pasidžiaugti, kad tik 4 proc. mergaičių ir 10 proc. berniukų 2006 metais turėjo per didelį kūno svorį. Tačiau jeigu negerinsime vaikų mitybos įpročių, ir pas mus tai ateis.”
Tyrimų duomenimis, kas penktas Lietuvos moksleivis kasdien valgo šviežių daržovių. Tačiau palyginti su 2002 metais sumažėjo berniukų, valgančiųjų šviežių daržovių.
„Dar prasčiau yra su vaisiais. Esame tarp mažiausiai vaisius valgančių gyventojų. Tarp 36 valstybių Lietuvos mergaitės užima antrą vietą, berniukai – ketvirtą nuo galo”, – tvirtino gydytoja.
Tačiau džiugina, kad mūsų vaikų nėra tarp daugiausiai geriančiųjų „Coca cola”. „Tarp visų šalių mergaitės yra dešimtoje vietoje, berniukai – aštuntoje. Tik 13-16 proc. mūsų moksleivių geria „Coca cola”, – sakė pranešėja. – Bet nerimą kelia, kad tokių vaikų daugėja, vos ne trigubai išaugo per ketverius metus.”
R. Sabaliauskas informavo, kad neseniai buvo sugriežtinta vaikų mitybos tvarka. Jis net svarstė, kad reikėtų inicijuoti nemokamą moksleivių maitinimą vaisiais ir daržovėmis.
Tuo metu Žemės ūkio ministerijos viceministrės Virginijos Žostautienės duomenimis, nemokamas pieno dalijimas ugdymo įstaigose vyksta gana vangiai. Šiame projekte dalyvauja 124 lopšeliai ir darželiai, 70 mokyklų ir gimnazijų, 9 globos namai ir 5 savivaldybės. Iš viso – apie 50 tūkst. vaikų.
