Nacionalinis kraujo centras ragina žmones nebūti abejingus – šiuo metu reikia visų kraujo grupių, o ypač O(I) rezus neigiamas, A(II) rezus neigiamas, AB (IV) rezus teigiamas.
Adresas: Nacionalinis kraujo centras (Vilnius) Žolyno g. 34, Vilnius www.kraujodonoryste.lt
Nemokama telefono linija 8~800 00003
Registratūros tel. (8~5) 234 0510
El. paštas nkc@kraujodonoryste.lt
Darbo laikas: pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 8 iki 19 val., penktadienį nuo 8 iki 15 val.
Mitai atbaidantys žmones nuo kraujo donorystės
Ar tikrai kraujo donorystė nekenkia žmogaus organizmui?
Pagrindinis kraujo donorystės principas – jokios žalos donorui ir maksimali nauda ligonio sveikatai. Šiuo principu kraujo donorystėje vadovaujamasi jau daugelį dešimtmečių, nes vienas iš svarbių aspektų neatbaidyti nuo kilnios kraujo donorystės misijos ir tuo pačiu skatinti žmones duoti kraujo reguliariai.
Lietuvos kraujo centruose nuolat stebimi ir vertinami donorų sveikatos rodikliai. Lietuvos bei kitų šalių ilgametė patirtis liudija, nuolatinė kraujo donorystė neturi neigiamos įtakos donorų sveikatai.
Kraujo davimai stimuliuoja kaulų čiulpų funkciją ir stiprina žmogaus imunitetą. Donorams prieš kraujo davimą ir po jo atliekami tyrimai, vadinasi, duodamas kraujo žmogus nuolat tikrinasi savo sveikatą.
Kuo naudinga kraujo donorystė?
Dar visai neseniai apie kraujo donorystės naudą kalbėdavo tik patys kraujo donorai. Ne vienas donoras prisipažindavo, kad po kraujo davimo praėjus kelioms dienoms pajunta jėgų antplūdį. Tai galima paaiškinti, kad organizme pagreitėja medžiagų apykaita ir kaulų čiulpai pradeda gaminti kraują. Pagreitėjus medžiagų apykaitai manoma, kad sulėtėja ir organizmo senėjimas, todėl nemažai moterų kraujo duoda norėdamos atrodyti jaunesnėmis, nei įrašyta pase.
Mokslininkai atkleidė įdomų faktą. Reguliariai kraują duodantys žmonės avarijos ar sudėtingos operacijos metu stipriai nukraujavę turi didesnę galimybę išgyvventi, nei žmonės neduodantys kraujo. Vadinasi, duodamas kraujo gali pats save išgelbėti.
Informacija vairuotojams.
Išsigelbėti gali tiesiog duodamas kraujo. Kraujo ištyrimas ir jo perdirbimas į komponentus užtrunka iki paros ir tik tada atiduodamas į ligonines, vadinasi patekęs į avariją gali gauti ir savo paties padovanotą kraują.
Ar saugu būti kraujo donoru?
Kraujo centrai vieni pirmųjų iš medicinos įstaigų pradėjo dirbti tik su vienkartinėmis priemonėms visiškai atsisakydami daugkartinių sterilizuojamų priemonių. Daugiau nei 15 metų Lietuvos kraujo centrai kraują ima tik į vienkartines kraujo surinkimo sistemas, o absoliučiai visa tvarsliava ir kitos medicininės priemonės- pradedant adatėle, kuria duriama į pirštą naudojamos tik vieną kartą, baigiant kraujo maišelių sistema, kurioje integruota speciali sterili adata naudojama tik konkrečiam donorui kraujo ėmimo metu.
Žmogus, duodamas kraujo, negali užsikrėsti, nes vienintelis kontaktas yra per adata su oda. Todėl labai atsakingai dezinfekuojama dūrio vieta, o personalas dėvi vienkartines pirštines.
Kraują duoti saugu ir pačiame kraujo centre, ir akcijose vykstančiose miestų aikštėse specialiose palapinėse ar kitų išvykų metu.
Kodėl imama 450 ml. kraujo ?
Tai standartinė kraujo paėmimo dozė. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad 450 ml. yra optimalus kiekis, kuris nekenkia organizmui. Paskaičiuota, kad organizmui nekenksminga prarasti iki 10 proc. cirkuliuojančio kraujo. Nustatyta, kad 50 kg sveriantis žmogus turi vidutiniškai apie 5 litrus kraujo. Todėl kraujo centrų medikai negali imti kraujo iš žmogaus sveriančio mažiau nei 50 kg , tiesiog nenorima jam pakenkti.
Visame pasaulyje, kraujo centruose iš donorų imamas būtent 450 ml. Niekur išsivysčiusiose šalyse neimamas kitoks kiekis.
Ar davus kraujo, vyksta tam tikri nepageidaujami organizmo pokyčiai (storėjama, organizmas pripranta, tampa būtinybe duoti kraujo ir pan.)?
Dalis žmonių gana juokingai traktuoja reguliarų kraujo davimą. Jiems atrodo, kad žmogus jau nebegali gyventi neduodamas kraujo. Tuo tarpu daugelis donorų kraują duoda reguliariai, keletą kartų per metus, ne todėl, kad yra „kraujo perteklius”, bet tiesiog jaučia pareigą padėti visuomenei. Ilgametė kraujo centrų patirtis liudija, kad kraujo donorai niekuo neišsiskiria iš kitų žmonių. Tačiau donorų tarpe mažiau labai smulkaus sudėjimo žmonių priežastis – kraujo donoru gali būti sveriantis ne mažiau kaip 50 kg.
Kraujo donoru būti – saugu!
Viena pagrindinių kraujo centrų visame pasaulyje funkcijų yra ne tik surinkti kraują ir jį kokybiškai perdirbti išskaidant į kraujo komponentus, bet ir užtikrinti maksimalų kraujo saugumą, kad perpilamas kraujas nepakenktų jį gausiančiam pacientui. Lietuvoje kraujo centrai ne vieną dešimtmetį deda visas pastangas didindami kraujo saugumą- dirbama tik su steriliomis, vienkartinėmis priemonėmis, nuolat atnaujinama laboratorinė įranga.
Pastarųjų metų pasiekimas- Lietuvos kraujo centruose donorų kraujas tiriamas naujausios kartos laboratorine įranga, tokia pat dirbama Olandijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir kitų išsivysčiusių šalių kraujo tarnybose.
Tačiau Lietuvoje atliktos visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad nuo kraujo donorystės labiausiai žmones atbaido būtent baimė užsikrėsti infekcijomis.
Vienas pagrindinių klausimų, kurį užduoda būsimieji kraujo donorai, ar kraujo donorystė saugi, ar žmogus duodamas kraujo gali būti užkrėstas infekcinėmis ligomis: hepatitais B ir C, ŽIV, sifiliu?
Kraujo centrai vieni pirmųjų iš medicinos įstaigų pradėjo dirbti tik su vienkartinėmis priemonėms visiškai atsisakydami daugkartinių sterilizuojamų priemonių. Daugiau nei 15 metų Lietuvos kraujo centrai kraują ima tik į vienkartines kraujo surinkimo sistemas, o absoliučiai visa tvarsliava ir kitos medicininės priemonės- pradedant adatėle, kuria duriama į pirštą naudojamos tik vieną kartą, baigiant kraujo maišelių sistema, kurioje integruota speciali sterili adata naudojama tik konkrečiam donorui kraujo ėmimo metu.
Žmogus, duodamas kraujo, negali užsikrėsti, nes vienintelis kontaktas yra per adata su oda. Todėl labai atsakingai dezinfekuojama dūrio vieta, o personalas dėvi vienkartines pirštines.
Kraują duoti saugu ir pačiame kraujo centre, ir akcijose vykstančiose miestų aikštėse specialiose palapinėse ar kitų išvykų metu.
Daugelyje pasaulio šalių atlikti moksliniai tyrimai liudija, kad užtikrinti surenkamo kraujo ir jo produktų saugumą, bei sumažinti užkrečiamųjų ligų: hepatito B, hepatito C ir ŽIV, perdavimo riziką kraujo perpylimo metu, gali užtikrinti tik savanoriškai kraujo duodantis žmogus ir moderni laboratorinė įranga.
Šiuolaikinė laboratorinė įranga infekcinius susirgimus jau gali nustatyti itin anksti,- praėjus vos kelioms dienoms po užsikrėtimo. Šiuo metu Lietuvoje visas donorų kraujas tiriamas keliais etapais: serologinių tyrimų laboratorijoje dėl hepatitų B ir C, ŽIV ir molekulinės biologijos laboratorijose, kuriose atliekamas nukleino rūgščių amplifikacijos tyrimas. Nukleino rūgščių amplifikacijos tyrimas – pažangiausias šiuo metu pasaulyje atliekamas donorų kraujo tyrimas, nes jis leidžia ženkliai sutrumpinti virusų „lango periodą”.
„Lango periodu” vadinamas laikotarpis nuo viruso patekimo į organizmą iki imuninės sistemos atsako, kai organizme pradeda gamintis antikūnai.
Kraujo centrų laboratorijose kasmet vidutiniškai 500 davusiųjų kraujo nustatomi teigiami hepatito C tyrimai, 300 – teigiami hepatito B tyrimai, 100 – teigiami ŽIV tyrimai. Visi šie donorai siunčiami papildomai išsitirti, nes nemažai žmonių nejaučia jokių ligos simptomų. Todėl daugelis prisipažįsta, kad duodami kraujo ne tik padeda, bet ir nemokamai pasitikrina sveikatą.
