Nobel biocare

Minimas kontraceptinės piliulės išradimo jubiliejus

Šiais metais Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, minimas pirmosios kontraceptinės piliulės 50 metų jubiliejus.

Inovacija, pakeitusi moterų gyvenimą, pirmą kartą buvo pristatyta 1960 m. JAV. Europoje pirmąsias kontraceptines piliules 1961 m. pristatė Vokietijos farmacijos kompanija Bayer Schering Pharma (tuo metu – Schering AG). Minint šios inovacijos jubiliejų Lietuvoje pristatyti pasaulinio tyrimo rezultatai rodo, kad ne visos moterys pakankamai žino apie hormoninės kontracepcijos poveikį ir naudą sveikatai.

Remiantis tyrimo rezultatais, 46 proc. moterų geriau išmano, kaip veikia jų mobilusis telefonas, o 42 proc. – kaip veikia dviratis, negu kaip hormonai kontroliuoja mėnesinių ciklą. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 9600 moterų iš Europos, Šiaurės, Lotynų Amerikos ir Azijos šalių.

„Nors tyrimas rodo, kad dominuoja pozityvus požiūris į hormoninę kontracepciją, visgi žinių apie hormonus ir pačią kontracepciją moterims labai trūksta. Inovacijų pasaulyje šiuolaikinėms moterims svarbu ne tik turėti plačias pasirinkimo galimybes, atitinkančias jų poreikius, tačiau ir gauti pakankamai informacijos. Tokią būtinybę patvirtina vienas iš tyrimo rezultatų, atskleidžiantis, kad moteriai jos pačios ciklas yra didesnė paslaptis nei mobilusis telefonas”, – sako doc. Daiva Vaitkienė, Kauno medicinos universiteto klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad daugumos moterų požiūris į hormoninę kontracepciją yra teigiamas. 91 proc. respondenčių patvirtino, kad pačios yra atsakingos už kontracepcijos naudojimą, 89 proc. teigė, kad kontracepcijos naudojimas yra moters teisė, o 81 proc. pritarė, kad kontracepcija suteikia galimybę džiaugtis lytiniu gyvenimu be nerimo.

„Atsižvelgiant į tai, kaip tobulėja ši sritis ir kokios naujausios inovacijos yra prieinamos moterims, labai svarbu, kad jos kiek galima daugiau apie tai žinotų. Dėl to, kad nepakanka žinių, mūsų visuomenėje vis dar daug stereotipų, baimių ir mitų, kuriais vadovaudamosios moterys renkasi naudoti arba nenaudoti kontraceptinių priemonių. Pasaulyje tokie mitai ir nepagrįstos baimės paneigti tyrimais „, – teigia akušeris-ginekologas med. dr. Vytautas Klimas.

200 žymiausių pasaulio istorikų tvirtina, kad nei A. Einšteino reliatyvumo teorija, nei atominės bombos, kompiuterių išradimas ar internetas neturėjo tokios įtakos visuomenei XX amžiuje kaip kontraceptinės piliulės išradimas.

„Ne tik kontraceptinės piliulės išradimas paliko žymų pėdsaką istorijoje ir visuomenės kaitoje. Svarbu ir tai, kaip ši sritis per penkiasdešimt metų tobulėjo. Šių laikų moterys gali ne tik džiaugtis pasirinkimo laisve, kada gimdyti ir kiek šeimoje vaikų turėti, bet ir rinktis iš pačių inovatyviausių produktų”, – sako „Bayer Schering Pharma” ginekologijos padalinio regiono vadovė Neringa Burokienė.

KONTRACEPCIJOS ISTORIJA

Prieš 4000 metų

Senovės egiptiečiai jau turėjo kontracepcijos priemonių: jie sumaldavo granato sėklas, jas maišydavo su vašku ir darydavo mažas žvakutes, kurios būdavo įdedamos į makštį. Vaisiuje yra natūralaus estrogeno, ir, gali būti, kad šis egiptietiškos mišinys stabdydavo ovuliaciją panašiai, kaip moderni piliulė.

1550 metų prieš Kristų

Tikriausiai pirmasis kontraceptikų receptas buvo užrašytas ant papiruso. Istorikai mano, kad būdavo naudojamos krokodilo išmatos, kurias moteris turėdavo įsidėti į makštį prieš lytinį aktą.

Viduramžiai

Buvo naudojami iš gyvūnų žarnų, žuvies odos ar netgi iš linų pagaminti prezervatyvai. Tai nebuvo efektyvūs kontracepcijos metodai, nepageidaujamas nėštumas buvo dažnas.

1901 m.

Prasidėjo pirmieji rimti tyrimai. Fiziologas Ludwigas Haberlandas (1885-1932 m.) iš Insbruko  įrodė, kad menstruacijas reguliuoja hormonai, kuriuos centralizuotai gamina smegenys ir kiaušidės.

1919 m.

Atlikdamas bandymus su gyvūnais, L. Haberlandas sukūrė piliulės principus. Jis įrodė, kad triušių patelių kiaušidžių persodinimas sustabdo jų ovuliaciją.

1923 m.

L. Haberlandas suleido placentos ekstrakto vaisingiems gyvūnams, ir tai juos laikinai padarė steriliais.

1928 m.

„Schering” pristatė „Progynon”® – pirmą hormoninį medikamentą.

1929 m.

Adolfas Butenandtas (1903-1995 m.), biochemikas Nobelio premijos laureatas, sėkmingai izoliavo estroną, pirmąjį moters lytinį hormoną.

1933 m.

„Schering” pristatė „Proluton”®, pirmą biologinį progestogeno preparatą.

1934 m.

„Schering” AG pagrindinėje laboratorijoje chemikai Schwenkas ir L. Hildebrandas sukūrė estradiolio sintezę. Tai tapo modernios hormoninės terapijos pagrindu.

A. Butenandtas ir kiti mokslininkai iš kiaulių kiaušidžių išskyrė lytinį hormoną, progesteroną (geltonkūnio hormoną).

1936 m.

Amerikos mokslininkai įrodė, kad progesteronas gali sustabdyti ovuliaciją.

1938 m.

„Schering” darbuotojai Hansas Inhoffenas ir Walteris Hohlwegas padarė istorinį atradimą:

pagrindinėje laboratorijoje jie sukūrė pirmą geriamą estrogeną pasaulyje – ethinilestradiolį. Net ir šiandien ši medžiaga yra beveik visų klasikinių kontraceptinių piliulių sudėtyje kaip estrogeno komponentas. Mokslininkams taip pat pavyko pagaminti pirmą sintetinį progestino preparatą.

1942 m.

Amerikiečių chemikas Russellas Markeris iš Meksikoje surinktų laukinių dioskorėjų šaknų išgavo gryną progesteroną.

1944 m.

Mokslininkai Bickenbachas ir Paulikovicsius iš Giotingeno tyrė, kaip progesteronas stabdo moters ovuliaciją.

1950 m.

Margareta Sanger, Amerikos Planuojamos tėvystės federacijos įkūrėja, susitiko su biochemiku Gregory Pincusu. Devyniasdešimt vienerių metų amžiaus M. Sanger įtikino G. Pincusą, kad būtina sukurti hormoninę kontracepciją, ir kartu su mecenate Katherine McCormick surinko 50000 dolerių jo tyrimams finansuoti.

1951 m.

Meksikoje chemikas Carlas Djerassis susintetino pirmąjį geriamą progestogeną norethindroną.

1956 m.

Prof. dr. Gregory Pincusas, jo kolega dr. Min Chuh Changas bei Harvardo ginekologas dr. Johnas Rockas atliko pirmus bandymus su 60 savanorių moterų. Tais pačiais metais Puerto Rike ir Haityje G. Pincusas atliko pirmuosius didelius bandymus su 6000 dalyvių. Bandymai buvo sėkmingi.

1960 m.

Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo pristatytas kontraceptikas „Enovid”®.

1961 m.

Pastatyta Berlyno siena padalijo Vokietiją į rytus ir vakarus. Konradas Adenaueris ketvirtą kartą tapo kancleriu. Šokių sales užvaldė tvistas. Pramonėje buvo praktiškai įgyvendinama 45 valandų darbo savaitė. Tačiau, žiūrėdami retrospektyviai, galime sakyti, kad svarbiausias įvykis, medicinos revoliucija, įvyko 1961 m. liepos 1 d., kai „Bayer Schering Pharma” (tada dar „Schering AG”) Vakarų Vokietijoje pristatė pirmą geriamą kontraceptiką Europoje „Anovlar”®. Vėliau tais pačiais metais šis preparatas buvo pristatytas ir Australijoje. Tuomet jis būdavo pardavinėjamas tik vaistinėse ir tik su receptu. 200 istorikų nutarė, kad nei A. Einšteino reliatyvumo teorija, nei atominės bombos, nei kompiuteriai ar internetas XX amžiaus visuomenei nepadarė didesnės įtakos nei kontraceptinė piliulė.

1965 m.

„VEB Jenapharm” pristatė pirmą hormoninį kontraceptiką Rytų Vokietijoje „Ovosiston”®.

1965-1968 m.

Sunki pradžia – pirmaisiais metais piliulė Europoje tapo kontroversiška tema. Ši kontraceptinė priemonė būdavo rekomenduojama tik mėnesinių sutrikimams gydyti ir išrašoma tik ištekėjusioms moterims.

1968 m.

Studentų protestai ir seksualinė revoliucija pakeitė situaciją. Piliulė tapo socialinių pokyčių Vakarų pasaulyje simboliu. Seksualumas ir kontracepcija pirmą kartą sukėlė viešas diskusijas. Piliulė reiškė išlaisvintą seksualumą. Žmonės, daugiausia moterys, kovojo dėl lygių teisių ir rengė gatvėse demonstracijas. Mūsų visuomenė vis dar naudojosi tų įvykių vaisiais.

„Laisvę piliulei!” – tokią antraštę 1968 m. liepą paskelbė žurnalas „Konkret”. Žurnalas paprašė skaitytojų atsiųsti jiems gydytojų, kurie gali išrašyti piliulę ne tik ištekėjusioms moterims, adresus. Atsakas viršijo lūkesčius – redakciją užplūdo laiškai. „Konkret” redakcija, nors to ir nesiekė, tapo kontaktiniu centru, kurio labai trūko.

Aštuntojo dešimtmečio pradžia

Seksualinė revoliucija davė vaisių. Dėl piliulės nebekildavo jokių nesutarimų. Milijonams moterų ji tapo normalia priemone, o tai vedė prie kitokių problemų. 1971 m. birželio 11 d. Vokietijos savaitraštis „Die Zeit” publikavo straipsnį „Panika dėl piliulės”. Nerimą kėlė gimstamumo mažėjimas tiek Rytų, tiek Vakarų Vokietijoje, kontracepcija buvo kaltinama „vokiečių naikinimu”. Vėliau, po mokslinių ir demografinių tyrimų, paaiškėjo, kad tai tik mitas.

Aštuntasis ir devintasis dešimtmetis

„Bayer Schering Pharma” (tuo metu „Schering”) sustiprino savo pirmaujančias pozicijas ir pristatė naujų produktų bangą:

  • – „Neogynon”®, kurio sudėtyje yra II kartos progestino levonorgestrelio.
  • – „Microlut”® – pirmoji vien tik progestino piliulė, taip pat vadinama „minipiliule”, nes jos sudėtyje yra tik 30 mikrogramų levonorgestrelio.
  • – „Microgynon”® – pirmas geriamas kontraceptikas pasaulyje, kurio sudėtyje yra tik 30 mikrogramų ethinilestradiolio ir progestogeno levonorgestrelio – ankstesniuose preparatuose veikliųjų medžiagų būdavo 50 mikrogramų.
  • – „Sequilar”® – pirma dvifazė piliulė.
  • – „Diane®-35″ – skirta spuogams ir kitiems androgenizacijos požymiams, pasireiškiantiems geriamą kontracepciją vartojančioms moterims, gydyti.
  • – „Triquilar”® – pirmas pasaulyje trifazis kontraceptikas.

1987 m.

„Bayer Schering Pharma” (tuomet „Schering”) pristatė „Femovan”®, pirmą piliulę, turinčią III kartos progestogeno gestodeno.

Dešimtasis dešimtmetis

Pristatomas pirmas ilgo veikimo hormoninis kontraceptikas „Mirena”®. Tai intrauterinė levonorgestrelio sistema, galinti iki penkerių metų mažomis dozėmis išskirti šį progestogeną (20 mikrogramų per dieną) tiesiai į gimdą.

Nuo 2000 m. iki šiol

Piliulė ir kiti kontraceptikai tapo normalia gyvenimo dalimi. Šiuo metu nauji produktai kuriami siekiant išplėsti pasirinkimo galimybes bei pasiūlyti daugiau naudingų savybių turinčius naujus kontraceptikus. Dėl unikalių „Bayer Schering Pharma” (anksčiau „Schering”) sukurto progestogeno drospirenono savybių modernūs geriamieji „YAZ”®kontraceptikai yra jau ne vien kontraceptinė priemonė – jie teikia ir kitokią naudą. Drospirenonas, pavyzdžiui, lengvina kitų geriamų kontraceptikų vartojimą dažnai lydintį skysčių kaupimąsi, kurį skatina estrogenas. 2009 metais pasiūlę „Qlaira”®,”Bayer Schering Pharma” dar aukščiau pakėlė geriamų kontraceptikų kartelę. „Qlaira”® yra naujos klasės sudėtinės kontraceptinės tabletės , kurių sudėtyje yra estradiolio valerato ir dienogesto derinys unikaliu dozavimo režimu. Taigi pirmą kartą kontracepcijoje panaudotas natūralus estradiolis, identiškas moters kūne gaminam, derinyje su IV kartos progestagenu dienogestu užtikrina patikimą kontracepciją ir gerą ciklo kontrolę.


AINA

TAIP PAT SKAITYKITE