Du trečdaliai apklaustųjų Lietuvoje yra girdėję apie genetiškai modifikuotą maistą. Kas penktas yra tokį pirkęs, tačiau tik kas dvidešimtas teigia turįs pakankamai informacijos apie pakeistus organizmus, jų savybes ir poveikį.
Tyrimai rodo, kad šalies gyventojai ir apie kitas naujoves žino mažiausiai iš visų Europos Sąjungos valstybių. Kol Aplinkos ministerija svarsto Vokietijos bendrovės prašymą leisti auginti eksperimentinius genetiškai modifikuotus rapsus Klaipėdos rajone, visuomenės grupės kviečia diskusijai ir rengiasi po savaitės protestuoti prie Seimo.
Sociologai pastebi, kad ES apklausose apie mokslo naujoves Lietuvos gyventojai ne pirmą kartą atsiduria paskutinėje ar priešpaskutinėje vietoje. Ne ką daugiau nei apie genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) jie yra informuoti ir apie genų terapiją ar kitas su genetika susijusias mokslo kryptis.
Apie genetiškai pakeistus, natūraliai gamtoje neegzistuojančius augalus ir gyvūnus yra girdėję maždaug du trečdaliai žmonių, tarp jų daugiausia turinčių aukštąjį išsilavinimą ir gaunančių didesnes pajamas. Kone kas antras nežino, ar tokių produktų jiems teko pirkti, tačiau didžioji dauguma – apie 70 proc. teigia, kad veikiau nepirktų. Pasak sociologo Vlado Gaidžio, tokios nuostatos vyrauja visoje Europoje.
„Savo tokiu negatyviu nusiteikimu genetiškai modifikuoto maisto atžvilgiu Lietuva neišsiskiria iš kitų Europos šalių”, – sako jis.
Žinios labai menkos
Specialistai konstatuoja, kad Lietuvos gyventojų žinios apie GMO yra labai mažos. Visuomenės nuomonės tyrimo centrui „Vilmorus” apklausus 1000 respondentų paaiškėjo, jog išsamią informaciją jaučiasi turį vos 5 proc. žmonių.
Tiesa, tarp išsilavinusių šis skaičius yra dvigubai didesnis. Paklausti, ar turimos informacijos jiems pakanka, daugiau kaip pusė atsako teigiamai, bet trečdalis prisipažįsta iš viso nežinantys nieko.
Iš apklausų taip pat matyti, kad neturėdami informacijos, žmonės pasimeta, kai reikia įvertinti modifikuotų produktų žalą ar naudą. Daugiausiai žmonės nerimauja dėl GMO poveikio sveikatai – kad poveikis neigiamas, mano beveik pusė apklaustųjų. Tačiau beveik tiek pat apklaustųjų sako nežinantys, ar tikrai taip yra.
Pasak Lietuvos vartotojų instituto prezidentės Zitos Čeponytės, dauguma teigia žinantys, kad ilgalaikis GMO poveikis žmonėms ir aplinkai nėra iki galo ištirtas.
Bijo dėl sveikatos
„Didžiausia apklaustųjų dalis pasakė, kad GMO kenkia sveikatai, nes nėra išaiškintas ilgalaikis tokių organizmų poveikis, kiek mažiau sako, kad todėl, jog jų naudojimo pasekmės nenuspėjamos. Taip pat žmonės mano, kad GMO gali pakenkti ateinančių kartų sveikatai. Trečdalis teigia, kad apskritai jiems trūksta patikimos informacijos apie GMO poveikį sveikatai”, – sako Z. Čeponytė.
Jos manymu, apklausos aiškiai patvirtina, koks didelis informacijos poreikis šia tema.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad žmonės net nežino, kur jie galėtų sužinoti apie GMO. Pagrindiniais informacijos šaltiniais jie įvardija spaudą, televiziją, radiją ir internetą.
Įdomu tai, kad norėdami pasikonsultuoti dėl galimo GMO pavojaus, jie labiausiai pasikliautų mokslininkais, gydytojais, žiniasklaida, kur kas mažiau – aplinkosauginėmis ir vartotojų organizacijomis ar maisto gamintojais. Visai mažai – vos procentas tikėtų valdžios įstaigų atstovų, ūkininkų ir prekybininkų nuomone.
Vos 4 proc. apklaustųjų, tarp kurių daugiausia moksleivių ir studentų, mano, kad genetiškai modifikuotas maistas būtų morališkai priimtinas.
Kviečia protestuoti
Kas penktas nenori vartoti GMO maisto produktų, beveik tiek pat vartotojų pageidauja teisės pasirinkti. Nemaža dalis žmonių teigia norintys dalyvauti priimant sprendimus dėl tokių produktų naudojimo šalyje.
Po savaitės protesto akciją prie Seimo rengiantys žalieji tvirtina, kad visuomenė išties yra palikta nuošalyje ir be teisės pareikšti argumentuotą nuomonę. Žaliųjų atstovė Janina Gadliauskienė atkreipia dėmesį, kad pareikšti nuomonę dėl eksperimentinių modifikuotų rapsų auginimo Vėžaičiuose dar ne vėlu, nes Aplinkos ministras dar mėnesį žada svarstyti, ar išduoti leidimą to siekiančiai Vokietijos bendrovei.
„Tarsi ir išmetama tos informacijos, tačiau sprendimai paprastai priimami skubotai, vadovaujantis mokslininkų nuomone, kurie kažkodėl yra sutartinai už tokių augalų auginimą Lietuvoje. Yra labai daug neaiškumo, todėl gyventojų nuomonė yra labai svarbi ir būtina, kad jie aktyviai ją reikštų”, – tikina J. Gadliauskienė.
Visuomenės grupės akciją prie Seimo ketina surengti kitą trečiadienį, kuomet ten kaip tik bus diskutuojama šia tema.
