Naujausi tyrimai rodo, kad savižudžių smegenys savo chemine sudėtimi skiriasi nuo dėl kitų priežasčių žuvusių smegenų, rašo „BBC News”. Išnagrinėję 20-ties mirusiųjų smegenis (10 savižudžių ir 10 mirusių staigia nesavavališka mirtimi), mokslininkai atrado, kad savižudžių smegenyse vyko 10 kartų spartesnis metilinimas.
Metilinimas yra procesas, kurio metu tam tikri ląstelės genai yra „išjungiami” ir dėl to pasikeičia ląstelės funkcija. Pavyzdžiui, genai manipuliuojami taip, kad kūnelis virsta odos ląstele, užuot tapęs širdies ląstele. Tai svarbus ląstelių raidos mechanizmas.
Savižudžių atveju spartesnis metilinimas veikia geną, turintį didelę įtaką elgesio reguliavimui. Mokslininkai teigia, kad toks šio geno perprogramavimas gali būti atsakingas už ilgai trunkančius ir pasikartojančius depresinius sutrikimus.
Ankstesni tyrimai rodė, kad metilininimo procesą veikia tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai, todėl mokslininkai džiaugiasi atradę sąsają tarp jų ir smegenų nervinių takų pokyčių. „Šie pokyčiai daro didelę įtaką gyvenimui, pavyzdžiui, didindami tikimybę susirgti depresija arba net nusižudyti”, – teigė leidinio „Biological Psychiatry” redaktorius Johnas Krystalas.
Anot tyrimo vadovo Michaelo Poulterio, mes esame įpratę manyti, kad mūsų smegenų ląstelės nesikeičia ir nesidaugina, todėl šis naujai atrastas vidinis lankstumas iš tiesų stebina. Dabar bus galima naujai pažvelgti į depresijos ir polinkio į savižudybę terapijos metodus bei tyrimus.
