Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1300 naujų krūties vėžio atvejų. Kiekvienais metais ši liga nusineša šimtus gyvybių. Laiku pastebėjus ligą, jai galima užkirsti kelią.
„Daugiausia krūties vėžiu serga 55-65 metų moterys, tačiau pastaruoju metu šia liga suserga vis jaunesnės. Moterys privalo labiau rūpintis savo sveikata – turi žinoti pagrindinius veiksnius, padidinančius riziką susirgti krūties vėžiu, ir nuolat tikrintis. Laiku diagnozavus ligą, galima išgelbėti gyvybę”,- pasakoja poilsio namų „Baltija” reabilitacijos centro gydytojas, Klaipėdos Universiteto lektorius, medicinos mokslų daktaras Vidmantas Matilionis. Medikas neseniai grįžo iš stažuotės Vokietijos Konstancos miesto klinikos Krūties ligų centre.
Svarbu – periodiškai tikrintis
Krūties vėžys per ilgus metus susiformuoja iš pakitusių krūties audinio liaukų ir latakų ląstelių. Ligai vis labiau įsigalint, vėžines ląsteles kraujas išnešioja po visą organizmą. Jos, įsitvirtinusios limfmazgiuose, sudaro naujus ligos židinius.
Profilaktinis patikrinimas padeda anksti diagnozuoti pakitimus krūtyse. Poilsio namų „Baltija” reabilitacijos centro gydytojas pataria moterims jau nuo 20 metų amžiaus pačioms atidžiai stebėti savo krūtis. Kiekviena moteris turėtų patikrinimą atlikti pati iš karto po menstruacijų, tą pačią mėnesio dieną. Svarbu atkreipti dėmesį, ar nėra krūties formos ar simetrijos pokyčių, sukietėjimų.
Pastebėjus bet kokių krūtų pakitimų, radus mazgelių ar sustandėjimų, kurie nesumažėja po menstruacijų, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų atlikti išsamūs tyrimai.
Moterims, kurioms virš 35 metų, kartą per metus rekomenduojama krūtis pasitikrinti ultragarsu. Vyresnės nei 50 metų moterys turėtų kartą per metus pasidaryti mamografiją – rentgeninį krūtų tyrimą. Šie tyrimai padeda atrasti pakitimus, kurių negalima apčiuopti apžiūrint.
Didžiąją dalį navikų paprastai suranda pačios moterys, reguliariai apžiūrinčios savo krūtis.
Riziką mažina sveikesnis gyvenimo būdas
Žinoma daug rizikos veiksnių, kurie padidina riziką susirgti krūties vėžiu. Daugiausiai įtakos turi paveldimumas, spinduliuotė, vyresnis moters amžius, pakaitinis gydymas hormonais. Rizikos susirgti krūties vėžiu grupei priskiriamos moterys, kurioms labai anksti prasidėjo mėnesinės, kurioms vėlai prasidėjo menopauzė, negimdžiusios ar kurios pagimdė vyresnės nei 30 metų, nemaitino krūtimi. Ilgalaikiai stresai, kurių metu sutrinka hormonų pusiausvyra, taip pat žaloja moters sveikatą.
Poilsio namų „Baltija” reabilitacijos centro gydytojas pabrėžia, kad krūties vėžio riziką mažina reguliari mankšta, alkoholio bei nikotino atsisakymas. Reikėtų atkreipti dėmesį į savo mitybos įpročius. Moterys turėtų vengti gyvulinės kilmės riebalų ir įprasti maitintis sveikiau. Geriau valgyti kuo daugiau daržovių, vaisių, dažniau rinktis liesą mėsą ir žuvį.
„Kiekviena moteris neturi likti abejinga šiai dvidešimt pirmo amžiaus rykštei, nusinešančiai šimtus gyvybių. Todėl moterys privalo įsisąmoninti, kad jos turi periodiškai tikrinti savo krūtis bei rūpintis sveikata”, – patikino mokslų daktaras V.Matilionis.
