Medikams nuolat trūksta kraujo ir jo preparatų, o jų pakeisti negalima jokiais pakaitalais.
Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre, prie kabineto, kuriame darbavosi Nacionalinio kraujo centro (NKC) darbuotojai, nuo ankstyvo ryto būriavosi donorai. NKC transfuziologas Zigmantas Levickas sako, kad, pradėję darbą devintą ryto, neišvažiuoja tol, kol nepaima kraujo iš visų tądien atėjusių donorų. O jų Ukmergėje būna nuo keturiasdešimties iki šimto. Mažiausiai donorų – vasarą. Tada kraujo centro darbuotojams ir šalies medikams – didžiausias badas.
Vieni donorai duoda kraujo, neprašydami jokio atlygio už šį savo kilnų poelgį. Kiti neatsisako pasiimti jiems priklausančių keturiasdešimties litų.
„Tai yra normalu – juk žmogus, davęs kraujo, turi teisę atstatyti organizmą, pasilepinti kokiu gardėsiu”, – Z. Levickas sako, kad tokia praktika taikoma visame pasaulyje.
Transfuziologas pasakoja, kad Lenkijoje, Vokietijoje yra matęs kabinete ant sienų kabančius įvairius vertingus ir praktiškus daiktus, iš kurių gali patikusį išsirinkti kraujo davęs žmogus. Specialistas tikina, kad nedidelio kraujo kiekio netekimas – visiškai nepavojingas sveikatai. Kaip tik atvirkščiai – gerėja medžiagų apykaita ir endokrininių hormoninių liaukų sekrecija, normalizuojasi kraujospūdis.
Donoru tapti galima nuo aštuoniolikos metų. Moterys gali duoti kraujo keturis, vyrai – penkis kartus per metus, nenualindami organizmo. Ukmergėje yra nemažai nuolatinių NKC donorų, kurie išnaudoja šias galimybes. NKC tradicija – dovanoti dviratį donorui, davusiam kraujo dešimt kartų, ir skaitmeninį fotoaparatą – dvidešimt penkis kartus. „Kraujas yra didžiulė vertybė, turinti gyvybės kainą.
Ypač jo reikia pastaruoju metu labai padaugėjus šalies gydymo įstaigose operacijų – įvairios medicininės įrangos įsigyjama vis daugiau. Daugiau reikia ir kraujo”, – Z. Levickas sako, kad chirurgas net į operacinę neina, jei joje nėra reikiamo rezervo kraujo. Juk operuojant nežinia, kada jo gali prireikti. Prieš operaciją kraujo prašoma ir ligonio artimųjų.
NKC darbuotojai tikina, kad viskas yra atliekama labai steriliai – naudojami vienkartiniai švirkštai. Kraują parsivežę į Vilnių kruopščiai ištiria. Neretai atsitinka net taip, kad ištyrę kraują diagnozuoja donorui kokią ligą. Apie ją nedelsdami praneša.
