Konfliktai namuose, o ne tarnyboje suduoda didžiausią smūgį mūsų imuninei sistemai. Taikus charakteris ir meilė aplinkiniams — sveiko žmogaus vizitinė kortelė.
Niūrios mintys gadina ir nuotaiką, ir savijautą. Įžeidiems žmonėms sutrinka širdies darbas, nervingiems — skrandžio, ūmaus charakterio — sustreikuoja kepenys… Ką daryti? Ogi mokytis džiaugtis!
Vargas dėl proto
Yra tokia medicinos šaka etiologija — mokslas apie ligų priežastis. Susirgimą gripu, pavyzdžiui, jis paaiškina virusų diversija, o vėžiu — nekontroliuojamą genetiškai pakitusių ląstelių dauginimąsi ir jų sugebėjimą naikinti aplinkinius audinius bei išplisti į kitas kūno vietas. Tačiau net įsibėgėjus epidemijai, daugelis iš mūsų vis dėlto lieka sveiki, o ir onkologinėmis ligomis, laimė, serga toli gražu ne visi. Tad visai natūralu, kad mokslininkus sudomino klausimas: ar liga renkasi mus ar mes ligą? Pasirodo, pasirinkimas, nors ir nesąmoningas, vis dėlto dažnai tenka žmogui. Filosofas ir gydytojas Vitalijus Karvajevas manė, kad egoistas turi daugiau šansų susirgti alergija arba vėžiu nei altruistas. Jeigu nesirūpinate aplinkiniais, esate priešiškai nusiteikęs, jūsų kūno ląstelės elgiasi taip pat — pradeda gaminti antikūnus prieš panašias į save arba pasidaugina, pakenkdamos kitoms ląstelėms, kaip būna susidarant navikui. Tačiau šiuos mikroskopinius agresorius galima priversti paklusti tvarkai savo minčių pastangomis. Tai patvirtina devynmečio amerikiečio Beno Daskino, kuris visa galva pasinėrė į kompiuterinius žaidimus, kad nugalėtų baisią ligą — leukozę.
Žaidimo siužetas buvo sugalvotas pagal specialų užsakymą: berniukas naikino dizainerio nupieštas vėžio ląsteles, kurių esą prisidaugino virtualiose kraujagyslėse. Neįtikėtina, tačiau vaikui žaidžiant anomalūs leukocitai dingdavo ir iš jo paties kraujo! Mokslininkai ne veltui galvos smegenis prilygina biologiniam kompiuteriui, pasąmonę — virtualiam elektroninių žaidimų pasauliui, o patį žaidimą (su sąlyga, kad žaidėjas visiškai pasineria į procesą) laiko savotiška kodavimosi mintyse forma. Šiuo gydymosi metodu jau naudojasi 35 tūkstančiai sergančiųjų leukoze.
Mintys apie svarbiausią
Visų pamėgtas kino siužetas: herojės siela nerami, ji tiesiog „neriasi iš kailio”. Ką gi, jeigu kelias į širdį eina per skrandį, tai tiesa ir atvirkštinis variantas — kai širdį užgula sunkumai, nesitikėkite gero virškinimo. Ir net pykinimas kūno kalba reiškia vidinį protestą prieš susidariusią situaciją. O kas vyksta visame organizme?
Virškinimo organai. Susierzinti dėl nemalonumų moka ir žarnynas. Jis pradeda tingėti arba dirbti pagreitintu režimu, jeigu jūs galvojate apie ką nors blogo. Savigrauža — tiesus kelias į skrandžio opą, tulžingos mintys sukelia kepenų ir tulžies problemas, o nuo pavydo „žaliuoja” blužnis. Taip buvo manyta dar Hipokrato laikais, tačiau ir šiuolaikiniai medikai šio ryšio neneigia.
Kraujavimas. Ypač jautrios moterys dažnai patiria nemalonių išgyvenimų ir dėl to joms arba pradeda bėgti kraujas iš nosies, arba kraujuoja gimda. Kada susidarys trombas, užkemšantis kraujagyslę, priklauso nuo kraujo krešėjimo. Kai jūs jaudinatės, kraujas kreša daug lėčiau. Tik nusiraminsite, ir krešėjimo sistema normalizuosis. Būtent todėl žiniuoniai taip lengva „užkalba” kraujavimą — klausantis jų migdančio bambėjimo, slegiančios mintys išlekia iš galvos, ir optimizmo kupinas organizmas atstato sutrikusias funkcijas.
Mastopatija. „Nuo liūdnų minčių ir išgyvenimų skauda krūtinę!” — dažnai skundžiasi moterys. Ir jos neperdeda — psichologinis diskomfortas moters organizme išprovokuoja hormoninius sutrikimus, dėl kurių kenčia pieno liaukos (ir ne tik jos). Krūtinė standėja, tampa skausminga. Taip sielos skausmas transformuojasi į fizinį.
Pogimdyminė depresija. Ją patiria daugelis moterų. Šis negalavimas gali sukelti kiaušidžių nefunkcionavimą ir nevaisingumą, jeigu nevysite nuo savęs blogų minčių ir nekaitinsite sieloje gęstančio motinystės džiaugsmo.
Senovės mokslas
Tai psichosomatologija. Ji tyrinėja dvasinės būklės poveikį fizinei jau maždaug du šimtus metų. Šios medicinos srities pradininkas — vokiečių gydytojas Johanas Kristianas Heinrotas — pirmasis iš medikų rimtai prakalbo apie psichosomatinius sutrikimus, arba ligas, kurias sukelia nervai. „Daugiausia yra tų ligų, kurių mes labiausiai bijome”, — taip tvirtino čekų humoristas Lešekas Kumoras.
Jeigu jūs baiminatės įsipjauti kaskart, kai pjaustote daržoves, arba išsisukti koją ant apledėjusio šaligatvio, būtent taip jums ir nutiks — ir visai ne dėl kiaulystės dėsnio, o, įsivaizduokite, dėl to, kad patys save tam užprogramuosite. Visiškai pasidavus kokiai nors baimei, pavyzdžiui, tamsos, aukščio arba užsikrėsti AIDS, nesunku išprovokuoti panišką ataką, primenančią širdies priepuolį arba smegenų insultą.
Tačiau tokiu pat įtaigos būdu galima išsigydyti opą, astmą ir migreną, atsikračius kenksmingų minčių, kurios skatina ligos egzistavimą. Pabandykite ir galbūt jums pavyks! Juk savo ligos istoriją kuria pats žmogus.
Britų moklsininkai aprašo unikalų atvejį, kai apkūni moteris, kuriai niekaip nepavyko sulieknėti, kartą užmigdama aiškiai įsivaizdavo, kaip bėga nesibaigiančiu keliu, atsikratydama nereikalingo svorio, o ryte nubudo visa suprakaitavusi, širdis nepaliaudama daužėsi — ir kelių kilogramų kaip nebūta!
Kuo sirgsime?
Norint atsakyti į šį klausimą nereikia eiti pas būrėją arba sudarinėti medicinos horoskopą — pakanka pakalbėti su psichologu. Galima pritaikyti sau psichologinius įvairių ligų portretus, norint suprasti, kurios iš jų jums gresia. Net paprasčiausias peršalimas prisikabina tuomet, kai mus aplanko dvasios nuopuolis. Beje, taip gali nutikti netgi dėl dažnų barnių šeimoje, juk pesimistinės nuotaikos silpnina imunitetą. Tvirtinimas, kad įsimylėjėlių barniai gali būti ir naudingi, neatitinka tikrovės. Būtent konfliktai namuose, o ne tarnyboje suduoda didžiausią smūgį mūsų imuninei sistemai.
Danų profesorius Jornas Bekmanas stebėjo 374 vyrų ir moterų būklę. Tie, kurių nekamavo niūrios mintys bei kaltės jausmas, ir išsiskyrė geru, nuolaidžiu charakteriu, optimizmu, meile artimui, beveik niekuomet nesirgo gripu, jų nekamavo ir chroniški negalavimai. O štai užsispyrimas, nuolatinis savęs kaltinimas, nusivylimas, įtarumas, kerštingumas, pažeidžiamumas ir įsižeidimas, nuolatinis susirūpinimas ir nepasitikėjimas savimi, perdėtas suirzimas ir nervingumas, pasirodo, atvirkščiai, išbalansuodavo imuninę sistemą ir dvigubai sumažindavo organizmo pasipriešinimą bet kokioms infekcijoms.
Vadinasi, negatyvios energijos proveržis slopina daugelio organų, palaikančių natūralią organizmo apsaugą, funkcijas.
Amerikos gydytojai iš Ohajo valstijos universiteto atliko kitokį tyrimą. Jie testavo 50 porų, ilgą laiką gyvenusių santuokoje. Imunologinis kraujo tyrimas, darytas ne vieną kartą, parodė: jeigu sutuoktiniai kelis kartus per savaitę aiškinasi santykius, sumažėja jų organizmo pasipriešinimas. Tai padidina riziką pasigauti infekciją, susirgti vėžiu ir sumažina gyvenimo trukmę. Ypač dėl šeimyninių barnių kenčia moterys: jų imuninė sistema, pasirodo, yra labiau pažeidžiama, nei stipriosios lyties atstovų.
Jūsų veiksmai
* Galvokite apie artimuosius su meile ir negailėkite švelnumo! Tai padidina oksitocino hormono, atnešančio laimės pojūtį ir padidinančio bendrą organizmo pasipriešinimą, išsiskyrimą. Mokslininkų tyrinėjimai patvirtino: švelnumas — vienintelis vaistas, kurio neįmanoma perdozuoti!
* Verkite, kai jums skauda! Anglų mokslininkas Viljamas Frėjus, tyrinėjęs cheminę ašarų sudėtį, įsitikinęs: jos padeda sielvartui. Tačiau palengvėjimą suteikia tik emocinės ašaros, pašalinančios iš organizmo toksines medžiagas ir palaikančios apsaugines funkcijas, o refleksinis verkimas, kurį sukelia, pavyzdžiui, svogūnų pjaustymas arba krienų tarkavimas, yra visiškai nereikšmingas. Neišverktos ašaros tarsi susikaupia viduje, slopindamos imunitetą. Ne veltui geležinės damos ir bebaimiai bei nepriekaištingi riteriai, kurių akių niekuomet nesudrėkina ašaros, ir gyvena trumpiau, ir serga dažniau.
* Nenumokite ranka į nemalonumus. Daugelis stengiasi negalvoti apie juos, prieš iškilusias problemas tiesiog užmerkia akis. Suveikia psichologinė apsauga, kurią specialistai vadina išstūmimu. Smegenys stengiasi ištrinti iš atminties neleidžiančią nurimti informaciją, perkeldamos ją iš sąmoningo lygio į kūnišką. Rodos, viskas jau pamiršta, bet mūsų kūne pasislėpę nemalonūs prisiminimai „graužia” sveikatą. Štai kodėl taip svarbu kiekvieną vakarą prisiminti žodžius ir poelgius, kurie tądien sukėlė net trumpalaikį psichologinį diskomfortą. Pabandykite sąmoningai išsilaisvinti nuo neigiamų emocijų, išsiaiškinkite, kodėl jų sulaukėte, — tuomet jos nebus ligų šaltinis.
Neurotiko šalmas
Netiesa, kad radikaliausia priemonė nuo galvos skausmo — giljotina: tiesiog išmokite pozityviai mąstyti! Nuo blogų minčių kaukolė traška: tai ir yra įtampos galvos skausmas, sukeliantis šiuolaikiniam žmogui daugybę nemalonumų. Vadinamąjį neurotiko šalmą dėvi net 90 proc. galvos skausmo aukų. Vaizdas atitinką tikrovę: galvą, kaklą ir pečius stipriai suspaudžia skausmingai suspausti raumenys, kuriems streso apimta nervų sistema neleidžia atsipalaiduoti: klasikinis psichosomatinio sutrikimo pavyzdys!
Dėl įtampos galvos skausmo varginamas moteris galima pažinti iš sukaustytų judesių, blogos laikysenos, susirūpinusio, nerimastingo veido, suspaustų lūpų, surauktos kaktos, primerktų akių ir ne laiku atsiradusių raukšlių. Jokie auksiniai siūlai, tempimai ir kitos kosmetinė gudrybės neišlygins odos, jeigu jūs neišmoksite atsipalaiduoti — emociškai ir fiziškai. Priešingu atveju jūs taip ir vaikščiosite uždaru skausmo ratu, kuriame stresas įtempia raumenis, suspausti raumenys piešia veide liūdesio kaukę, o liūdna veido išraiška sustiprina vidinį nerimą.
Kaip išvengti įtampos?
* Šilto pieno stiklinė su šaukšteliu medaus nuramins nervus ir praturtins organizmą kalciu, kurio trūkumas sustiprina raumenų spazmus ir galvos smegenų ląstelių jautrumą. Išgerkite medaus ir pieno kokteilį prieš miegą ir gulkitės į lovą, pasidėję po galva ir kelias voleliu susuktas antklodes: eilės laukia autotreningas!
* Lygiai ir giliai kvėpuokite pro nosį, užmerkite akis, iš pradžių atpalaiduokite veido raumenis (apatinis žandikaulis vos atvėpęs), o paskui iš eilės — kaklo, pečių, krūtinės, nugaros, rankų, pilvo, klubų, sėdmenų, blauzdų ir pėdų raumenis. Pabūkite ramybės būsenoje 2-3 minutes. Paskui apsiklokite antklode ir galvokite apie malonius dalykus.
* Galvos skausmą numalšins ir raumenis atpalaiduos antistresinė arbata. Šiek tiek pakepinkite pienės šaknį, sumaišykite lygiomis dalimis su melisa ir dilgėlėmis, sumalkite kavamalėje, šaukštą mišinio užplikykite stikline verdančio vandens, palaikykite termose 2-3 valandas. Arbatą gerkite 3-4 savaites, o jeigu reikia ir ilgiau tokiais kiekiais: ryte ir vakare — po stiklinę, vakare — po dvi.
* Įsitempusius raumenis palepinkite aromatine vonią. Į drobinį maišelį įdėkite šaukštelį kadagio uogų, po 2 šaukštus mėtų, raudonėlio bei levandos ir pamerkite jį į karštą vandenį. Palaukite, kol vanduo atvės iki jums malonios temperatūros ir pagulėkite tokioje vonioje 15-20 minučių.
