Pavasarį, ilgėjant dienai ir bundant gamtai, dažnai pajuntame ne tik džiaugsmą, bet ir nuovargį, vangumą, graudulį, gailestį sau, o imtis kokių nors darbų tiesiog rankos nekyla. Tai gali būti pervargimo, centrinės nervų sistemos pertempimo ir vitaminų trūkumo požymis. Nugalėti nuovargį ir liūdesį jums padės liaudies medicinos patarimai.
Geros nuotaikos šaltiniai
Stenkitės išlaikyti vidinę harmoniją, kasdien kuo nors pasidžiaukite, visada pasitikėkite savimi, į gyvenimą žiūrėkite optimistiškai, išmokite atsipalaiduoti. Pagerinti nuotaiką, įveikti nuovargį jums padės ir vaistažolės.
* Vienas iš efektyviausių gerinančių nuotaiką ir gydančių depresiją augalų yra jonažolė. Efektyviausiai veikia spiritinis antpilas: 50 g džiovintos susmulkintų jonažolių užpilkite buteliu degtinės ir 3-4 savaites palaikykite tamsioje vietoje. Gerkite po šaukštelį 3-4 kartus per dieną prieš valgį.
* Nuo nerimo, nervų ir nuovargio gerkite beržų lapų arbatą: du šaukštus susmulkintų beržo lapų užpilkite puse litro vedančio vandens ir pavirkite 10 minučių ant silpnos ugnies. Šios arbatos gerkite po puodelį tris kartus per dieną pusę valandos prieš valgį.
Maistas nuo nuovargio
Jei nuolat jaučiatės pavargę, gali būti, kad nesubalansuota jūsų mityba, racione mažai vitaminų ir mineralinių medžiagų.
* Valgykite kuo daugiau morkų. Vitaminas A, kurio morkose itin daug, rūpinasi ląstelių atsinaujinimu, saugo odą nuo kenksmingo aplinkos poveikio, padeda jai išlikti elastingai, stabdo raukšlių susidarymą. Be to, morkos aprūpina organizmą beta karotinu, neleidžiančiu susirgti žarnyno vėžiu.
* Pomidorai naudingi kraujagyslėms ir širdžiai, nes turi daug kalio.
* Riešutai — nervų sistemos pagalbininkai. Juose gausu vitamino B, stiprinančio nervų sistemą, aktyvinančio proto veiklą, neleidžiančio prasiveržti dirglumui, padedančio išsaugoti gebėjimą susikoncentruoti.
* Valgykite daugiau bananų, nes jie — puikus energijos šaltinis. Nė vieni vaisiai tokiam ilgam laikui nepapildo energijos atsargų kaip bananai. Didelis angliavandenių ir mažas riebalų kiekis mažina cholesterolį, o kalis saugo nuo infarkto ir insulto.
* Gerkite pieną, nes jo baltymuose daug tirozino, skatinančio galvos smegenyse laimės hormono serotonino gamybą. Piene esantis vitaminas B stabdo spuogų susidarymą, stiprina plaukus.
* Patartina vartoti daugiau grūdų, riebios žuvies. Nepamirškite į savo valgiaraštį įtraukti ir česnakų, ananasų, kriaušių, apelsinų, melionų. Mažiau valgykite riebių patiekalų, baltos duonos, pyragaičių, venkite kavos, ribokite alkoholio vartojimą.
Stiprybė iš pavasarinės gamtos
Pavasarį, atgyjant gamtai, pasinaudokite jos pačios teikiamais vaistais.
* Gerkite beržų sulą, ji padės sustiprėti, paskatins organizmo medžiagų apykaitą, išvalys iš organizmo šlapimo rūgštį. Beržų sula ypač naudinga sergantiems plaučių ligomis.
* Organizmą, ypač širdį, sustiprina ką tik išsiskleidusių beržo lapelių, suskintų su šakelėmis ir išdžiovintų pavėsyje, arbata, geriama tris kartus per dieną.
* Dilgėlė yra viena iš naudingiausių vaistažolių, jos lapuose yra visas vitaminų kompleksas, daug geležies, mikroelementų. Iš jaunų lapelių išsivirkite dilgėlių sriubos, dėkite jų į salotas. Šie patiekalai pašalins nuovargį, pagerins medžiagų apykaitą ir sustiprins imuninę sistemą.
* Raktažolės lapų dėkite į salotas — juose daug vitamino C ir karotino.
* Kiaulpienių lapai taip pat tinka salotoms, jose ypač daug vitaminų, tik prieš tai juos reikia pamirkyti sūriame vandenyje, kad nebūtų kartūs.
Gilus miegas – gera nuotaika
Jei nenorite alinti nuovargio iškankinto organizmo migdomaisiais vaistais, išbandykite liaudies medicinos siūlomas natūralias priemones, padedančias geriau užmigti ir gerai pailsėti.
* Pasigaminkite gėrimą, kuris padeda nuo nemigos, esant padidėjusiam nervingumui, sergant hipertenzija: valgomąjį šaukštą medaus ištirpinkite stiklinėje mineralinio vandens ir įpilkite sultis, išspaustas iš pusės citrinos. Išgerkite gėrimą ryte, prieš valgį. Šį gėrimą gerkite 8-10 dienų.
* Prieš miegą išgerkite migdomosios arbatos: sumaišykite 20 g valerijono šaknų, 30 g melisos lapų ir 30 g apynio spurgų. Du arbatinius šaukšteliu vaistažolių mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite 10-15 minučių prisitraukti, po to nukoškite. Arbatą gerkite prieš miegą.
Na, o rytą pradėkite vandens procedūromis. Nervų sistemą ramina, mažina padidėjusį jautrumą bei pakelia organizmo tonusą rytiniai kelių, šlaunų ir nugaros apsiliejimai šaltu vandeniu. Procedūrą pradėkite nuo kelių, kilkite šlaunimis ir užbaikite nugara, jos trukmė — trys minutės. Po to kūną išsitrinkite šiurkščiu rankšluosčiu — pagerės kraujotaka. Tapsite žvalūs ir darbingi.
Vakare – raminamosios vonios
Pastebėta, kad, išsimaudžius šiltoje vonioje su kvapiais vaistiniais užpilais, išgaruoja visa per dieną susikaupusi įtampa, nervingumas. Vaistažolių vonios turi trejopą teigiamą poveikį: ramina nervų sistemą, gerina miegą, stangrina ir gydo odą. Voniai prireiks maždaug trijų saujų vaistažolių. Jas užplikykite verdančiu vandeniu, uždenkite ir palikite 10-15 minučių prisitraukti, po to nukoškite ir supilkite į vandenį.
* Geriausiai voniai tinka melisos. Jos greitai atpalaiduoja raumenis, gerina miegą, stangrina sausą, pleiskanojančią odą, yra malonaus aromato.
* Greičiau užmigti padės apynių vonia.
* Ramunėlių vonia sumažina psichinę įtampą, gydo odos žaizdeles, spuogus ir įtrūkimus, gydo uždegimus, yra aromatinga.
* Jei norite, kad atsipalaiduotų įtempti raumenys ir nurimtų nervai, maudykitės levandų vonioje.
* Liepžiedžių vonia tinka nuo nemigos, jaunina, gydo įvairias odos žaizdeles ir spuogus, yra aromatinga.
* Čiobrelių vonia lengvina kvėpavimą, gerina miegą, labai tinka riebiai odai.
Vonios trukmė — 10-15 minučių. Po vonios, kad nesusierzintų oda, nusiprauskite po drungnu dušu, bet nenusišluostykite ir gulkitės į lovą. Greitai nugrimsite į ramų ir gilų miegą.
