Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) specialistai ragina grybautojus būti itin atidiems, rinkti tik gerai žinomus grybus. Suvalgius nuodingų grybų galima susirgti inkstų arba kepenų nepakankamumu, o kartais tokios vaišės gali kainuoti net ir gyvybę.
Rudenį, prasidėjus grybavimo sezonui, padaugėja ir apsinuodijimų grybais atvejų. Apsinuodijimai grybais ir kitais augalinės kilmės produktais Lietuvoje sudaro 7,4 proc. visų apsinuodijimų ir yra trečioje vietoje po apsinuodijimų alkoholiu ir alkoholio surogatais bei medikamentų perdozavimo. Mirtingumas dėl apsinuodijimų grybais sudaro 2-4 proc.
Pasak KVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiosios specialistės Ingos Vanagienės, per šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje užregistruoti 3 apsinuodijimų grybais atvejai. Atsižvelgiant į tai, kad ruduo tik beprasideda, iki grybavimo sezono pabaigos apsinuodijimų grybais atvejų galima dar tikėtis. Valstybinio aplinkos sveikatos centro duomenimis, 2006 m. sausio – rugsėjo mėnesiais visuomenės sveikatos centrai apskrityse ištyrė 16 apsinuodijimų grybais atvejų.
Lietuvoje auga apie 1500 rūšių grybų. Daugiau nei 40 rūšių grybų yra nuodingi tik žali ir tinka valgyti specialiai juos paruošus. Apie 30 rūšių grybų gali sukelti apsinuodijimą. Patys pavojingiausi grybai – žalsvoji musmirė, smailiakepurė (blyškioji) musmirė, baltoji musmirė, kuriuos grybautojai dažnai supainioja su ūmėde.
Apsinuodijus nuodingaisiais grybais gali pasireikšti bendrasis silpnumas, pykinimas, vėmimas. Gali atsirasti galvos, pilvo skausmai, viduriavimas, pakisti odos ir gleivinės spalva. Taip pat gali pradėti dažnėti arba, atvirkščiai, retėti pulsas, kvėpavimas. Nukentėjusysis gali prarasti sąmonę, jam gali prasidėti traukuliai.
KVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Inga Vanagienė teigia, kad galima apsinuodyti ne tik nuodingais, bet ir netinkamai paruoštais grybais. Tokiu atveju galima susirgti botulizmu. Botulizmas – sunki toksikoinfekcija su išreikštu centrinės nervų sistemos pakenkimu. Liga prasideda staiga. Ligonį pykina, džiūsta burna, apima silpnumas, skauda galvą, pakyla temperatūra. Vėliau sutrinka regėjimas, dvejinasi akyse, užkrenta viršutiniai akių vokai. Gali sutrikti kvėpavimas, rijimas.
Siekiant išvengti apsinuodijimų grybais KVSC specialistai rekomenduoja:
· rinkti tik gerai pažįstamus grybus. Būti ypač atsargiems renkant pievagrybius, nes jie panašūs į blyškiąsias musmires. Ūmėdės ir žaliuokės supainiojamos su žalsvosiomis musmirėmis;
· nevalgyti, neragauti žalių, netinkamai apdorotų grybų;
· surinktus grybus kruopščiai nuvalyti ir nuplauti tą pačią dieną. Nespėjus grybų sutvarkyti iš karto, juos geriausia paskleisti plonu sluoksniu vėsioje gerai vėdinamoje patalpoje;
· paruoštus grybus laikyti vėsioje patalpoje (0-6 °C temperatūroje);
· rinkti tik jaunus grybus, nes senuose gali būti susikaupę nuodingų junginių;
· grybų nuoviro nenaudoti sriuboms, padažams ruošti ir t.t.;
· verdant bobausius vėdinti patalpą, nes nuodai labai lakūs ir galima apsinuodyti prisikvėpavus garų;
· jeigu konservuotų grybų indo dangtelis išpūstas, tokių grybų valgyti negalima. Sandariai uždarytuose induose, susidarius anaerobinėms sąlygoms (nėra deguonies), gali daugintis botulizmo bakterijos ir išskirti labai nuodingą egzotoksiną;
· nepirkti turguje grybų konservų;
· nepirkti nežinomų, abejotinos kokybės grybų;
· polietileno maišeliuose ar plastmasiniuose induose grybai genda greičiau, todėl nelaikykite neapdorotų ilgiau nei kelias valandas;
· grįžus iš miško ir sutvarkius grybus, būtina nusiplauti rankas.
Pastebėjus apsinuodijimo grybais požymius, KVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Inga Vanagienė rekomenduoja pabandyti išsivemti negeriant vandens (Išskyrus atvejus kai prasideda traukuliai. Tokiu atveju vėmimo sukelti negalima) bei kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Didžiausia žmonių klaida, kai jie mano, kad negalavimas praeis savaime. O tai gali kainuoti net gyvybę.
