Nuo seniausių laikų žmoniją maitinantys augalai — tai kviečiai ir rugiai, kurių laukiniai protėviai ir dabar auga Vidurinėje Azijoje. Be šių kultūrų nebūtų nei kruopų ir miltų, nei krakmolo ir spirito, tikrai nesimėgautume pyragais, tortais ir pyragėliais. Nekalbėtume ir apie duoną maitintoją…
Seniausi duoniniai javai
Kviečius ir rugius žmonės žinojo jau priešistoriniais laikais. Pats seniausias šios grūdinės kultūros atstovas yra kvietys, savo kelią pradėjęs iš dabartinio Afganistano teritorijos ir paplitęs po visą Senąjį Pasaulį. Egipte, Dašūro piramidėje, statytoje prieš daugiau kaip 5 300 metų, rasta kviečių liekanų, įrodančių, kad žmonija jau tuomet juos žinojo ir valgė. Beveik to paties laikotarpio kviečių archeologams pavyko rasti Ukrainoje tyrinėjant plūkto molio grindis. Tiesa, Ameriką ir Australiją kviečiai pasiekė vos prieš 250-300 metų.
Duoną iš kviečių pradėta kepti ne iš karto. Daugelį amžių iš jų buvo verdama košė ir ant įkaitusių akmenų kepami ploni paplotėliai. Dar ir dabar Kaukaze ir Pietvakarių Azijoje akmeninėse krosnelėse iš netrintų kviečių kepamas lavašas, primenantis pirmuosius žmonijos paplotėlius. Dabar niekas tiksliai negali pasakyti, kas paskatino žmones kepti duoną iš raugintos tešlos, tačiau spėjama, kad ši idėja atkeliavo iš Afrikos, kur gyventojai duoną pasigamindavo lauže kepdami parūgusius duonmedžio vaisius. Žmonės pradėjo ieškoti būdų, kaip pasigaminti tokios duonos nelaukiant, kol prinoks duonmedžio vaisiai.
Augindami kviečius ir juos prižiūrėdami, žmonės energingai naikindavo pasėlių piktžoles. Stebėtina, bet tuomet rugiai buvo laikomi piktžolėmis. Požiūris į rugius pasikeitė Bronzos amžiuje, kai šaltesniuose rajonuose bei kalnuose gyvenantys žemdirbiai pastebėjo, kad rugiai daug atsparesni šalčiams ir nebijo šalnų. Taip rugiai tapo dar viena žmoniją maitinančia grūdine kultūra.
Sveiko maisto era
Rugiai ir kviečiai neabejotinai suvaidino lemiamą vaidmenį žmonijos mityboje. Patiekalai su jais vis tobulėjo. Šiais laikais atsigręžta į dar vieną labai svarbią žmonijos problemą — sveiko maisto stygių.
Pastaruoju metu apie sveiką mitybą kalbama vis dažniau. Norint padėti žmonėms suvokti mitybos principus, sudaryta mitybos piramidė, t.y., ko ir kiek turėtų valgyti žmogus, kad jo mitybą galėtume vadinti sveika. Piramidės pagrindą turėtų sudaryti neriebūs ir nesaldūs duonos, grūdų, kruopų gaminiai. Antroje pakopoje — daržovės ir vaisiai. Trečioje — pieno ir mėsos patiekalai, įskaitant žuvį, paukštieną, kiaušinius, riešutus, taip pat ankštinius (pupas, pupeles, žirnius). Piramidės viršūnėje — mišri maisto produktų grupė. Ją sudaro riebalai, saldumynai, alkoholiniai gėrimai, kurių vartoti reikėtų kuo mažiau.
Taigi lyderių sąrašo pradžioje — grūdinės kultūros.
Energija iš gamtos
Sudaiginti kviečiai bei rugiai teikia didžiulę naudą žmogaus organizmui. Jie dažnai vadinami gyvuoju maistu, nes valgomi tada, kai būna aktyviausi ir gyvybingiausi. Grūdams dygstant juose esančios medžiagos suaktyvėja, tampa lengviau pasisavinamos bei vertingesnės, todėl visą savo energiją grūdo daigas atiduoda mūsų organizmui.
Daigintuose grūduose ypač daug B grupės vitaminų, padedančių žmogui pasipildyti energijos ir jėgų. Stingant šių vitaminų jausimės susierzinę, būsime nervingi ir silpni, mus gali kankinti nemiga ir prasta atmintis.
Kviečiai ypač turtingi vitamino E, o sudygusiuose jų grūduose šio vitamino kiekis padidėja trigubai. Geriausia daigintus kviečius valgyti su aliejumi, nes taip mūsų organizmas lengviau pasisavina vitaminą E. Daigintuose grūduose taip pat yra daug geležies, fosforo, magnio ir kalcio.
Daiginti grūdai itin naudingi žmonėms, kuriuos vargina sutrikusi medžiagų apykaita. Jie pravers, jei vargina žarnyno problemos, nes daiguose gausu maistinių skaidulų, kurios padeda sureguliuoti įvairius virškinimo sutrikimus. Taip pat daiginti grūdai padeda įveikti peršalimą, stiprina imunitetą, jaunina organizmą.
Valgyti daigintus grūdus geriausia, kai daigeliai dar nedideli — nuo 1 iki 10 mm. Prieš valgant juos reikia perplauti šaltu vandeniu. Daigintus grūdus galima valgyti vienus, jais pagardinti vaisių ar daržovių salotas, jogurtą. Galima dėti į sriubas, tik virti jie praras dalį naudingų savybių.
Sėlenos – kas tai?
Sėlenos ir gemalai yra bene sveikiausios grūdo dalys. Sėlenos — tai luobelės, liekančios sumalus grūdus. Jose gausu ne tik įvairiausių vitaminų, bet ir biologiškai veiklių skaidulinių bei mineralinių medžiagų. Todėl neatsitiktinai dėl savo poveikio organizmui jos dažnai vadinamos „žarnyno šluota”. Sėlenų skaidulinės medžiagos skatina žarnyno peristaltiką ir tuštinimąsi, todėl 25-30 g sėlenų kiekvieną dieną — puiki vidurių užkietėjimo profilaktika. Sėlenose gausu ląstelienos, kuri gerina virškinimą, neleidžia kauptis riebalams, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Brinkdamos skrandyje jos sukelia sotumo jausmą, todėl tai naudinga norintiems suliesėti.
Kvietines sėlenas ruošiant maistui geriausia išbrinkinti vandenyje ir dėti į įvairias sriubas, garnyrus, košes. Jas galima valgyti su jogurtu, pasukomis, vaisių ar daržovių sultimis, įmaišant kelis arbatinius šaukštelius į stiklinę pasirinkto gėrimo. Kotletus ar žuvį apibarsčius sėlenomis, patiekalas įgauna malonų prieskonį, atrodo neįprastai ir yra sveikesnis. Sėlenų galima įmaišyti į tešlą kepant blynus ar pyragą.
Kuo naudingi kviečių grūdų gemalai?
Kviečių gemalai — tai gamtos sukurtas fiziologiškai aktyvių medžiagų sandėlis. Tokių natūralių medžiagų niekada nepakeis sintetiniai vitaminai ar maisto papildai. Būtent kviečių grūdų gemaluose susikaupia didžioji dalis riebalų rūgščių, baltymų, cukrų, mineralinių medžiagų, vitaminų, fermentų. Gemaluose daug A, E, PP, B1, B2 grupės vitaminų, baltymų, angliavandenių, polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios mažina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką, taip pat gausu mineralinių medžiagų, kurios yra būtinos normaliai viso organizmo veiklai. Gemaluose yra linolio rūgšties, kuri įeina į visų organizmo fermentų sudėtį ir riboja cholesterolio susidarymą organizme. Juose yra fitino — biologiškai veiklios medžiagos, skatinančios baltymų sintezę ir labai reikalingos aktyviai smegenų veiklai.
Gemalais galima paskaninti įvairius patiekalus. Kelis šaukštelius jų įdėkite į jogurtą, kefyrą, sultis ar pieną — atrodys, jog valgote su dribsniais, pabarstykite jais sumuštinius su sūriu, dešra ar kumpiu — įsitikinsite, kad tai skanu. Taip pat kviečių gemalais labai tinka paskaninti įvairias košes, salotas, mišraines.
