Maždaug du trečdaliai depresijos kamuojamų pacientų galvoja apie savižudybę, 10-15 proc. ją pasirenka.
Depresija nėra žmogaus silpnumo požymis. Tai tokia pat liga, kaip ir kitos, ir norint pasveikti būtina medikų pagalba.
Šis sutrikimas kamuoja apie 15 proc. gyventojų. Moterys depresija serga du kartus dažniau. Taip yra dėl hormoninių skirtumų, gimdymo poveikio moters organizmui, skirtingų vyrų ir moterų stresą sukeliančių veiksnių.
Sergant depresija įvyksta cheminių smegenų pakitimų. Jose sumažėja serotinų, noradrenalino ir dopamino kiekis. Tikslios pakitimų priežastys nėra žinomos, tačiau manoma, kad prisideda paveldimumas ir įgytas biologinis polinkis, asmeninės savybės, saulės šviesos trūkumas, nuolatinis alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimas, įvairios ligos, kai kurie vaistai, vaikystėje patirti išgyvenimai, pokyčiai gyvenime, ilgalaikis ir nuolatinis stresas. Paprastai depresija prasideda susidėjus keletui veiksnių.
Kaip atpažinti
Suprastėjusi nuotaika, sumažėjęs domėjimasis aplinka bei dingęs noras gyventi, energijos stoka – tai pagrindiniai nusiskundimai esant depresijai. Ligos kamuojami žmonės sunkiau susidoroja su kasdieniais rūpesčiais, prasčiau mokosi ir dirba, neturi noro pradėti naujos veiklos, nuolat jaučia nuovargį. Žmogus gali jaustis nelaimingas, bejėgis ir bevertis. Depresija sergantys asmenys neigiamai vertina save ir supantį pasaulį, ateitis atrodo beviltiška. Depresinė nuotaika yra visai kitokia nei paprastas liūdesys ar susirūpinimas. Ji apibūdinama kaip kankinantis emocinis skausmas.
Apie 80 proc. pacientų turi nemigos problemų, ypač kamuoja ankstyvi prabudimai bei prabudimai naktį. Užkluptieji depresijos neretai praranda apetitą, krinta jų svoris. Tačiau kartais apetitas bei poreikis miegoti gali labai padidėti. Padidėjęs jautrumas dažnai yra vienas iš papildomų depresijos simptomų ir pasireiškia nuolatine įtampa, baime, nervingumu, net panikos priepuoliais. Jei žmogų drauge kamuoja per didelis jautrumas, depresijos eiga yra dar sunkesnė. Dėl depresijos gali kilti lytinio gyvenimo problemų, vargina galvos, nugaros skausmai, vidurių užkietėjimas, raumenų mėšlungis. Maždaug du trečdaliai depresijos kamuojamų pacientų mąsto apie savižudybę, 10-15 proc. ją pasirenka.
Paprastai depresija diagnozuojama tada, kai negalavimai nesiliauja apie dvi savaites, išskyrus itin rimtus atvejus, kai simptomai sunkūs ir labai ūmi pradžia.
Negydoma liga gali pasikartoti
Neretai manoma, kad depresija praeis savaime, tad jos nereikia gydyti. Tačiau savo jėgomis jos įveikti paprastai nepavyksta. Depresija nėra žmogaus silpnumo ženklas, tai tokia pat liga kaip kitos ir norint pasveikti reikia medikų pagalbos.
Negydomas sutrikimas gali kartotis. Be to, nutraukus gydymą nepraėjus trims mėnesiams beveik visada simptomai išlieka. Jei depresija pradeda kartotis, kiekvienas naujas susirgimas tampa sunkesnis nei ankstesnis. Depresija gali pabloginti ir kitų ligų, kuriomis sergama tuo pat metu, eigą bei sveikimo procesą. Išsivaduoti iš depresijos trukdo alkoholio, narkotikų vartojimas. Beje, vyrai lėtine depresija serga dažniau. Gydant bandoma sumažinti žmogaus problemas bei jų sunkumą. Tam greta vaistų taikomos ir įvairios psichoterapijos procedūros. Teigiamai veikia ir santykiai su artimaisiais.
Antidepresantai padeda esant daugumai depresijos simptomų, padidindami laisvo serotonino, noradrenalino, dopamino kiekį smegenyse. Be to, pats žmogus turėtų bandyti keisti savo gyvenimą bei spręsti problemas, kad apsisaugotų nuo depresijos pasikartojimo. Padedant antidepresantams žmogus tai gali padaryti daug lengviau.
Geresni vaistai
Pastaraisiais metais depresijai gydyti vartojami vaistai gerėjo labai sparčiai. Nuo 1960 metų skiriami tricikliniai antidepresantai (amitriptilinas, nortriptilinas) iki šiol yra labai efektyvūs, bet sukelia įvairų nepageidaujamą šalutinį poveikį. Naujesnių antidepresantų vartojimas suteikė galimybę depresiją gydyti ne tik efektyviau, bet ir daug saugiau. Dažniausiai yra vartojami selektyviai serotonino sistemą veikiantys antidepresantai fluoksetinas, paroksetinas, sertralinas, citalopramas, fluvoksaminas, estsitalopramas.
Kokį antidepresantą pasirinkti, atsižvelgdamas į paciento nusiskundimus, ligos ypatumus bei laipsnį, nusprendžia gydytojas. Depresija turėtų būti gydoma ne mažiau kaip šešis mėnesius po to, kai dingsta ligos simptomai.
