Daugeliui žmonių mintis, kad veido raumenis ir odą kremais, masažais ar kitomis procedūromis kažkaip galima paveikti ir atitolinti senėjimo požymius atrodo normali. Tačiau tai, kad raukšles veide lemia kaukolės forma, kurią taip pat galima koreguoti bet kokio amžiaus žmogui, daugeliui atrodo absurdas.
Kremai veikia tik 10 proc.
Nors ir gyvename amžiuje, kai technikos pažanga į mūsų namus kasdien įneša nuostabių dalykų, vis dar yra sričių, kuriose gyvuoja seni mitai ir iliuzijos. Kad ir kosmetologija. Informacijos apstu, o padėti sau net ir labai norint nepavyksta. Kuo ilgiau trokštame būti jauni ir gražūs, savo odą tepame kremais, darome įvairias procedūras, kurių reklama mums garantuoja, kad atjaunėsime 80 proc. O iš tiesų pastebimas tik 10 proc. efektas. Gal mes iš esmės kažko nežinome?
Štai dažniausiai girdimas kosmetologijos mitas: dėl visų raukšlių ir apdribimo kalta oda, kuri metams bėgant išsitampo. Tačiau po oda yra visas pasaulis – nuo raumenų iki kaukolės kaulų. Jeigu manote, kad veido senėjimas su tuo nesusijęs – labai apsirinkate.
Pradėti pasakojimą reikėtų nuo svarbiausio dalyko – kaukolės, nes būtent dėl jos išdžiūvimo ant veido atsiranda odos perteklius. Netikėta? Toks teiginys nustebino net patyrusius Amerikos plastikos chirurgus.
Kaukolė traukiasi
Amerikos specialistas senėjimo klausimais Deividas Kanas, neseniai atlikęs tyrimus, nustatė, kad raukšlių atsiradimą ir bendrą veido apdribimą, be kitų priežasčių, lemia ir žmogaus veido kaulų pokyčiai. Jis teigė, kad, žmogui senstant, kaukolės kaulai traukiasi ir mažėja. Plastinės chirurgijos konferencijoje pristatydamas savo išradimo rezultatus D.Kanas pareiškė: „Kai galvojame apie senėjimą, tai paprastai manome, kad senstant oda suglemba ir padidėja riebalų kiekis. Dažniausiai mes visa tai „tempiame” atgal ir nupjauname nemažai odos, kad panaikintume jos perteklių. Mes net nesusimąstome apie kaulų išsausėjimą”.
Mokslinis internetinis portalas PhysOrg pranešė apie dar vieną Amerikos gydytojų tyrimą, kurio metu kompiuterinės tomografijos būdu buvo ištirti 120 skirtingo аmžiaus (nuo 20 iki 64-erių metų) vyrų ir moterų veidai. Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovas Howardas Langsteinas teigė, jog šis tyrimas įrodė, kad, senėjant kaukolei, pasikeičia veido ovalas ir apkrinta minkštieji audiniai. Tai skatina ieškoti naujų metodų, kurie leistų žmogui atjaunėti ar išlikti jaunam. Vienas jų – judinti kaukolę.
Kaulai nesuauga
Suaugusio žmogaus kaukolė, kuri tradicinės medicinos buvo pripažinta vientisa ir nepajudinama, ne tik juda. Mes tiesiog privalome ją judinti, jei norime išsaugoti sveikatą ir jaunystę.
Kiekvienas iš 29 kaukolės kaulų turi nuolatos judėti vienu ritmu. Tas rimtas taip pat turi sutapti su viso kūno ritmu.
Šį atradimą padarė amerikietis Williamas Garneris Sutherlandas dar XX a. pradžioje. Iki jo visame pasaulyje buvo manoma, kad kaukolės siūlės, judrios kūdikystėje, sukaulėja per pirmąjį gyvenimo mėnesį ir kaukolė tampa vientisa konstrukcija. Nieko panašaus. Pasirodo, šios kolageninės-elastinės kilmės tamprios siūlės išlieka judrios beveik visą gyvenimą. Jos gali 2–4 mm laisvai judėti, todėl leidžia mūsų kaukolei kas 6–10 sek. plėstis ir trauktis. W.G.Sutherlandas šį judėjimą pavadino kraniosakraliniu (lot. „cranio” – kaukolė, „sacral” – kryžkaulis) dėl to, kad ritmas, kuris prasideda kaukolėje, atsikartoja kryžkaulio srityje ir sudaro vieningą dinamišką sistemą. T.y. mūsų organizmas lyg ir kvėpuoja.
Padeda kraniosakralinė terapija
Kol mes gyvenome už Sovietų Sąjungos „uždangos”, Amerikoje kraniosakralinė terapija buvo gerai žinoma ir taikoma. Dabar greičiausiai nėra tokios šalies Europoje, kurioje specialiuose institutuose ir mokyklose to nebūtų mokoma.
Kraniosakralinė terapija gimė iš osteopatijos mokslo, kuris pagrįstas ne tik raumenų, kaip įprastinės masažo technikos, bet ir kaulų studijavimu. Ši terapija atliekama dirbant su kaukolės bei stuburo kaulais. Kraniosakralinės terapijos rezultatas pasiekiamas per fascijas, kuriomis apvynioti mūsų raumenys (fascijos – tai tokios tvirtos baltos juostos, su kuriomis „kariauja” šeimininkės, pjaustydamos mėsą). Ir ne tik raumenys suvynioti į šias plėves, bet ir kaulai bei bendrai visi mūsų organai. Visos mūsų organizmo fascijos tarpusavyje susijungusios ir sudaro vieningą sistemą. Taigi jei atsargiai patempi už vienos fascijos, paskui ją pasitempia ir antra, ir trečia, ketvirta.
Kraniosakralinės terapijos specialistai užsiima ir ritmo, ir kaukolės sureguliavimu.
Iš esmės tai būtina mūsų sveikatos atkūrimui. Kad išlaikytume gerą savijautą, mūsų organai ir kaulai turi judėti taisyklingu ritmu. Ir kiekvieno jų ritmas turi įsilieti į vientisą kraniosakralinį ritmą, einantį nuo pakaušio per stuburą iki kryžkaulio. Sureguliavus šį ritmą pastebimai pagerėja žmogaus sveikata, savijauta ir, svarbiausia, psichoemocinė būsena. Taip pat pagerėja miegas, regėjimas, praeina galvos, nugaros skausmai, migrena, išnyksta stuburo iškrypimai, kai kurie alerginiai susirgimai, normalizuojamas kraujospūdis (galvos, akių) bei kt.
Iškraipo stresas
Pasirodo, kad kraniosakralinės terapijos galimybės kur kas didesnės. Teisingai ja naudojantis galima pasiekti puikių rezultatų: panaikinti veido asimetriškumą, kaktos mimikos raukšles, išlyginti burnos kampučiuose esančias raukšles, padidinti akis, pakelti antakius, pagerinti lūpų ir veido formą. Bet kokiu atveju veidas tampa daug gražesnis, toks, kokį jį „sugalvojo” gamta.
Nėra nieko neįmanoma siekiant šių rezultatų, nes šios terapijos esmė: kiekvienas pažeidimas turi savo priežastį. Yra dvi estetinių defektų priežastys: fizinės ir psichoemocinės. Pastarosios, paaiškėjo, mūsų raumenims ir fascijoms yra pavojingesnės nei pirmosios. Manote, kad kai mes susižeidžiame ar užsigauname, tai patiriame fizinę traumą? O stresas? Apie tai mes dažnai pamirštame, nors jis visada šalia, pasislėpęs: ir darbe nėra ramybės, ir namuose – čia ir vyras, ir vaikai, ir uošvienė, ir viršininkas, žodžiu, „kraujasiurbių” pilna. Visos šios įtampos (psichoemocinės ir fizinės) atsispindi veido raumenų įsitempimu, o raumenys įvairiai „prisiklijavę” prie kaukolės kaulų ir tempia juos į visas puses, taip iškraipydami mūsų veidus.
Atrodo jaunesni
Paaiškėjo, kad nėra teisinga sieti amžiaus nulemtų veido pasikeitimų su bendru organizmo senėjimu. Žinoma, veido senėjimas turėtų atspindėti tikrąjį senėjimo procesą, vykstantį organizme, bet taip būna toli gražu ne visada. Visiems žinomi atvejai, kai žmogaus veidas atrodo daug blogiau, negu bendra jo būklė, arba atvirkščiai – daug jauniau, negu turėtų atrodyti pagal paso duomenis, o svarbiausia – jauniau už jo biologinį amžių.
Greičiausiai yra prasmė kalbėti apie priešlaikinį senėjimą, kurį lemia netaisyklinga biomechaninė konstrukcija, t.y. mūsų kaukolės santvara.
Aišku, kad pirminė netaisyklinga kaukolės kaulų padėtis bėgant metams sukels šio disbalanso augimą.
Nusileidus kaktos kaulams – užkris antakiai, suartėjus skruostikauliams – išnyks taisyklingos veido proporcijos.
Lemia ir eiseną
Nuo kaukolės kaulų padėties priklauso ne tik veido bruožai, bet ir mūsų griaučių struktūra Juk mūsų stuburas lyg ir įstatytas savo pirmuoju slanksteliu į kaukolės audinius ir atitinkamai atkartoja visą jos biomechaniką. Akivaizdu, kad stuburu – mūsų judėjimo „aparatu” – persiduoda visos „blogybės”, dėl kurių atsiranda skoliozė (stuburo išlinkimas į šoną), nevienodas kojų ilgis, pasislenka dubens kaulai, kartu ir gimda.
Pasirodo, kad nuo kaukolės kaulų priklauso ne tik veido bet ir eisenos grožis. Tai kad mergaitė šleivoja ar suka pėdas į išorę kaip balerina – priklauso ne nuo jos kvailų įpročių, o tiesiogiai nuo kaukolės patologijos. Ir jei ši problema išsprendžiama greitai, tai kreivus, negražius dantis, kad ir kaip būtų gaila, ištaisyti galima tik vaikystėje. O jų grožis tiesiogiai priklauso nuo kaukolės kaulų.
Paveikia gimdymo traumos
Visų šių defektų priežastis (tiek estetinė, tiek medicininė) yra biomechaninės kilmės, arba tai yra gimdymo trauma. Normaliai gimdant, kaip visi žino, naujagimio galvutė, keliaudama gimdymo takais, susitraukia ir vėl išsiskleidžia. Dažnai per sunkius ar užsitęsusius gimdymus, ir priešingai – ypač greitų gimdymų metu, vaiko galvutė arba neišsiskleidžia iki galo, arba nesusitraukia tiek, kiek reikia. Priklausomai nuo to, gimusio vaiko veido bruožai skirsis nuo gamtos „sugalvotų” veido bruožų.
Gimimo trauma, nors ir labai gaila, yra ne mitas o karti tikrovė.
Gimdant kūdikiui dažnai padaroma žala. Į statistiką įtraukiami tik tie gimdymo traumų atvejai, kai kyla grėsmė kūdikio sveikatai ar gyvybei. Oficiali osteopatijos statistika pateikia kitus skaičius.
Anot osteopatijos daktarės Violos M.Frymann, kaukolė naujagimiui padeda maksimaliai prisitaikyti prie gimdymo jėgų ir užtikrina minimalią traumų tikimybę besivystančioms smegenims. Tačiau gimdymo metu naujagimio galva patiria daugiau sužalojimų, nei daugelis žmonių supranta. Prieš kelerius metus atlikto tyrimo duomenimis, gimdymo metu pakenkiama 9 iš 10 kūdikių.
