Kai nuovargis tampa nuolatine būsena, o įtampa persikelia į kūną, tėvystė gali virsti ne tik emociniu, bet ir fiziologiniu išbandymu. Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai, bendradarbiaudami su Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos centru, tyrinėja tėvystės perdegimą ir ieško būdų, kaip specialistams tiksliau įvertinti žmogaus būklę bei parinkti veiksmingesnes pagalbos priemones.
Šiuo metu atliekamuose tyrimuose išbandomas Neurosensomotorikos vertinimo instrumentas – KU mokslininkių prof. dr. Daivos Mockevičienės ir prof. dr. Brigitos Kreivinienės sukurtas metodinis įrankis, skirtas kompleksiškai vertinti žmogaus sensorinius, motorinius ir psichofiziologinius parametrus. Prie tyrimų taip pat prisideda KU Holistinės medicinos ir reabilitacijos katedros tyrėjas Kęstutis Gricius ir KU Socialinio darbo katedros tyrėja Jurgita Butkė.
Tyrimai, kuriuose matuojama ne tik savijauta
Tyrimų metu vertinami jutimai, raumenų įtampa, funkcinė būklė, jėga, ištvermė, kognityviniai ir psichomotoriniai rodikliai. Tokie duomenys leidžia mokslininkams geriau suprasti, kaip ilgalaikis stresas atsispindi kūno reakcijose ir kasdienio funkcionavimo galimybėse.
Svarbi vykdomų veiklų dalis – pagalba Klaipėdos miesto tėvams, susiduriantiems su tėvystės perdegimu. Mokslininkai pabrėžia, kad ilgalaikis stresas gali reikšmingai paveikti žmogaus psichofiziologinę būklę, todėl ankstyvas jo požymių atpažinimas svarbus ne tik gydymui ar terapijai, bet ir prevencijai.
Surinkti duomenys bus naudojami tobulinant terapinius metodus, kuriant inovatyvias sveikatinimo priemones ir stiprinant specialistų galimybes objektyviau įvertinti pagalbos poreikį. Kitaip tariant, KU mokslininkų atliekami tyrimai siekia, kad sudėtingos žmogaus būklės būtų vertinamos ne vien subjektyviai, bet ir remiantis patikimais, praktikoje pritaikomais duomenimis.
Nuo konkretaus tyrimo – prie platesnės misijos
Šie tyrimai vykdomi Klaipėdos universitete kuriamo Pakrančių tvaraus vystymosi ekscelencijos centro kontekste. Įgyvendindamas Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Pakrančių tvaraus vystymosi ekscelencijos centro sukūrimas“, KU telkia skirtingų mokslo sričių tyrėjus bendram tikslui – kurti sprendimus, kurie stiprintų visuomenės sveikatą, aplinkos apsaugą ir tvarią pajūrio regiono plėtrą.
Centre konsoliduojamos technologijų, gamtos mokslų, medicinos ir sveikatos krypčių kompetencijos. Jo veiklos grindžiamos tarpdiscipliniškumu: praktinė problema čia tampa bendru skirtingų sričių mokslininkų darbu, o tyrimų rezultatai orientuojami į realų pritaikymą regione.
„Išskirtinė Klaipėdos universiteto geografinė padėtis ir ilgametė jūros technologijų, aplinkos bei sveikatos mokslų patirtis sudaro tvirtą pagrindą kurti šį centrą. Jį matome kaip tarptautinio lygio mokslo ir inovacijų erdvę, kurioje tyrimai nukreipti į aktualiausius regiono iššūkius – nuo aplinkos taršos ir saugios laivybos iki pažangių sveikatos technologijų. Tai investicija į ateitį, kurioje mokslas kuria apčiuopiamą vertę regionui ir visuomenei“, – teigia KU mokslo ir inovacijų prorektorė dr. Laura Šaltytė-Vaisiauskė.
Kokia nauda pajūriui?
Pakrančių tvaraus vystymosi ekscelencijos centre plėtojamos kelios tarpusavyje susijusios kryptys. Technologijų srityje dėmesys skiriamas jūrų transporto energetiniam efektyvumui, dekarbonizacijai ir saugios laivybos sprendimams. Medicinos ir sveikatos srityje vystomi modernūs terapijos metodai, ligų prevencijos technologijos, sveikos gyvensenos sprendimai, mėlynosios biotechnologijos ir balneologijos kryptys.
Centro veiklos taip pat orientuotos į aplinkos stebėsenos sistemų kūrimą: oro kokybės, maudyklų ir paplūdimių būklės vertinimą, priemones efektyvesniam visuomenės informavimui apie aplinkos rizikas. Tai ypač svarbu regionui, kuriame miesto, uosto, pramonės, rekreacijos ir gyventojų sveikatos interesai susitinka labai arti vieni kitų.
Tikimasi, kad ilgalaikėje perspektyvoje centro veiklos prisidės prie švaresnės miesto aplinkos, geresnės gyventojų sveikatos, saugesnės pakrantės, efektyvesnio regiono planavimo ir mažesnių aplinkos bei gydymo išlaidų. Kuriamos kompetencijos taip pat gali tapti pagrindu pažangių sveikatinimo ir kurortinių paslaugų plėtrai Lietuvos pajūryje.
Pakrančių tvaraus vystymosi ekscelencijos centro kūrimas finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos (LMT) ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos remiamo projekto lėšomis.
