Dažniausiai Dauno sindromą lemia papildoma 21 chromosomos kopija. Tačiau Johno Hopkinso universitete dirbantys ekspertai „Nature” žurnale teigia, kad papildoma vieno geno kopija gali padėti sustabdyti vėžį. Kitas mokslininkas įsitikinęs, jog šis genas gali būti vėžio išvešėjimo priežastis.
95 proc. Dauno sindromo atvejų lemia 21 chromosomos trisomija. Šį sindromą turinčių žmonių veidams būdingi saviti bruožai, žmonėms kyla mokymosi sunkumų, jie turi įgimtų širdies ydų ir gerokai didesnę tikimybę vaikystėje susirgti kraujo vėžiu. Dėl pažangos medicinos mokslų srityje Dauno sindromu sergančių žmonių gyvenimo vidurkis jau siekia 60 metų. Būtent gyvenimo trukmės padidėjimas paskatino tyrimus, kurių metu paaiškėjo, kad tam tikromis vėžio formomis susergama gerokai rečiau.
Johno Hopkinso universiteto tyrėjai atliko eksperimentus su pelėmis. Tyrimų metu siekta išsiaiškinti, kuri papildomos chromosomos dalis atsakinga už atsparumą vėžiniams susirgimams. Pelės, kurios turėjo susirgti žarnyno vėžiu, buvo sukryžmintos su pelėmis, turinčiomis trečiąją chromosomos kopiją. Šių pelių palikuonys buvo atsparesni vėžiui. Tyrėjų komanda išskyrė atskirą geną Ets2 ir nustatė, kad auglio išsivystymo tikimybė priklauso nuo kiekvienos pelės genų kopijų skaičiaus. Mokslininkai viliasi, jog dėl šio atradimo pavyks išrasti naujus vėžio gydymo būdus.
Tačiau Karolinos universiteto genetikos docentas Davidas Threadgillas įspėja, kad Ets2 gali paspartinti metastazių plitimą. Mokslininkas pažymi, kad Dauno sindromą turintiems žmonėms yra mažesnė tikimybė susirgti vėžiu dėl epitelio ląstelėse esančio didelio Ets2 kiekio, tačiau susirgus vėžiu, gresia didesnis metastazių pavojus. Jungtinės Karalystės vėžio tyrimų atstovas teigia, kad Dauno sindromo ir vėžio tarpusavio ryšys yra sudėtingas. Stengiantis padėti vėžiu sergantiems žmonėms reikės atlikti tolesnius tyrimus, kurie turėtų padėti suprasti šį paradoksą.
