Kiekvienais metais birželio 14 dieną Pasaulio valstybės mini Pasaulinę kraujo donorų dieną. Šiais metais Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) akcentuoja 100% neatlygintiną kraujo ir kraujo komponentų donorystę.
Žmogus savanoriškai, be jokios prievartos, be jokio pelno siekimo suvokia kraujo davimą kaip socialinę sveiko žmogaus pareigą padėti sergančiajam, nenuslepiant savo ligos istorijos. Todėl, ši motyvacija leidžia tikėti, kad iš tokių donorų paimto kraujo bus paruošti saugūs kraujo komponentai. Šios dienos tikslas – padėkoti žmonėms, kurie savanoriškai aukoja kraują be jokio atlygio, ypač tiems, kurie kraują aukoja du, tris ir daugiau kartų per metus.
Kraujo Donorų Diena yra minima nuo 1995-ųjų, tačiau tik nuo 2004 metų ji buvo pradėta rengti kartu su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), o 2005-aisias sutarta ją pavadinti Pasauline kraujo donorų diena ir rengti kasmet.
Donoro sąvoka – tai savanoriškai duodantis kraujo ar jo sudedamųjų dalių asmuo, kurio sveikatos būklė atitinka nustatytus reikalavimus. Kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus, nesergantys lėtinėmis, širdies kraujagyslių ligomis ar cukriniu diabetu.
Žmogus, norintis duoti kraujo, privalo su savimi turėti asmens dokumentą. Žmogaus kūno masė turi būti ne mažesnė nei 50 kilogramų. Prieš kraujo davimą donoras privalo būti pailsėjęs, lengvai pavalgęs. Būtina išgerti daugiau skysčių – mineralinio vandens ar natūralių sulčių. Kraujo duoti nepatartina po įtempto darbo, po naktinės pamainos. Keletą dienų prieš kraujo davimą draudžiama vartoti stiprius alkoholinius gėrimus. Dieną prieš kraujo davimą siūloma nevalgyti riebaus, aštraus maisto (riebios mėsos, silkių, keptų bulvių, tarkuotų bulvių patiekalų, traškučių, majonezo, aštrių padažų, svogūnų ar česnakų) ir būtina gerti pakankamai skysčių. Kraujo davimo dieną rekomenduojame nerūkyti. Pati procedūra trunka nuo 6 iki 15 minučių. Standartinė fiziologinė donoro kraujo davimo dozė 450 ml., tokios dozės imamos viso pasaulio kraujo centruose, nes nekenkia žmogaus sveikatai. Dar apie 15-20 ml. kraujo paimama tyrimams.
Pastaruoju metu Lietuvoje nemažai kalbama apie neatlygintiną kraujo donorytę. Kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse tokia praktika vykdoma jau senai. Šiuo metu už neatlygintiną kraujo donorystę dalinami šokoladai, suvenyrai, vitaminai, marškinėliai su logotipu, raktų pakabukai, kuprinės ir kitos dovanos. Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka asmenys, kurie ne mažiau kaip 40 kartų nemokamai davė kraujo ar 200 kartų – plazmos ir ne mažiau kaip 10 metų aktyviai dalyvavo nemokamos donorystės veikloje gauna garbės donoro vardą (kartu su tai patvirtinančiu ženklu ir pažymėjimu). Taip pat garbės donoras įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę gauti valstybinę pensiją.
Šiemet, kaip ir kiekvienais metais paminint birželio 14 dieną bus organizuojami įvairūs renginiai. 2009 m. birželio 13 d. šeštadienį, Kauno miesto Santakos parke, Senamiestyje ir Kauno pilyje vyks bėgimo varžybos Kauno gatvėmis „Neatlygintinos donorystės paramos taurė 2009”. Renginio metu visi geros valios žmonės galės tapti neatlygintinais kraujo donorais dovanodami savo kraujo.
Žmogus savanoriškai, be jokios prievartos, be jokio pelno siekimo suvokia kraujo davimą kaip socialinę sveiko žmogaus pareigą padėti sergančiajam, nenuslepiant savo ligos istorijos. Todėl, ši motyvacija leidžia tikėti, kad iš tokių donorų paimto kraujo bus paruošti saugūs kraujo komponentai. Šios dienos tikslas – padėkoti žmonėms, kurie savanoriškai aukoja kraują be jokio atlygio, ypač tiems, kurie kraują aukoja du, tris ir daugiau kartų per metus.
Kraujo Donorų Diena yra minima nuo 1995-ųjų, tačiau tik nuo 2004 metų ji buvo pradėta rengti kartu su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), o 2005-aisias sutarta ją pavadinti Pasauline kraujo donorų diena ir rengti kasmet.
Donoro sąvoka – tai savanoriškai duodantis kraujo ar jo sudedamųjų dalių asmuo, kurio sveikatos būklė atitinka nustatytus reikalavimus. Kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus, nesergantys lėtinėmis, širdies kraujagyslių ligomis ar cukriniu diabetu.
Žmogus, norintis duoti kraujo, privalo su savimi turėti asmens dokumentą. Žmogaus kūno masė turi būti ne mažesnė nei 50 kilogramų. Prieš kraujo davimą donoras privalo būti pailsėjęs, lengvai pavalgęs. Būtina išgerti daugiau skysčių – mineralinio vandens ar natūralių sulčių. Kraujo duoti nepatartina po įtempto darbo, po naktinės pamainos. Keletą dienų prieš kraujo davimą draudžiama vartoti stiprius alkoholinius gėrimus. Dieną prieš kraujo davimą siūloma nevalgyti riebaus, aštraus maisto (riebios mėsos, silkių, keptų bulvių, tarkuotų bulvių patiekalų, traškučių, majonezo, aštrių padažų, svogūnų ar česnakų) ir būtina gerti pakankamai skysčių. Kraujo davimo dieną rekomenduojame nerūkyti. Pati procedūra trunka nuo 6 iki 15 minučių. Standartinė fiziologinė donoro kraujo davimo dozė 450 ml., tokios dozės imamos viso pasaulio kraujo centruose, nes nekenkia žmogaus sveikatai. Dar apie 15-20 ml. kraujo paimama tyrimams.
Pastaruoju metu Lietuvoje nemažai kalbama apie neatlygintiną kraujo donorytę. Kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse tokia praktika vykdoma jau senai. Šiuo metu už neatlygintiną kraujo donorystę dalinami šokoladai, suvenyrai, vitaminai, marškinėliai su logotipu, raktų pakabukai, kuprinės ir kitos dovanos. Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka asmenys, kurie ne mažiau kaip 40 kartų nemokamai davė kraujo ar 200 kartų – plazmos ir ne mažiau kaip 10 metų aktyviai dalyvavo nemokamos donorystės veikloje gauna garbės donoro vardą (kartu su tai patvirtinančiu ženklu ir pažymėjimu). Taip pat garbės donoras įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę gauti valstybinę pensiją.
Šiemet, kaip ir kiekvienais metais paminint birželio 14 dieną bus organizuojami įvairūs renginiai. 2009 m. birželio 13 d. šeštadienį, Kauno miesto Santakos parke, Senamiestyje ir Kauno pilyje vyks bėgimo varžybos Kauno gatvėmis „Neatlygintinos donorystės paramos taurė 2009”. Renginio metu visi geros valios žmonės galės tapti neatlygintinais kraujo donorais dovanodami savo kraujo.
