Dainininkė „dangietė” Augustė Vedrickaitė sako, kad kartais gyvenimo prasmės pradeda ieškoti ten, kur nepametusi. Būna kai norisi šokti nuo namo stogo, tačiau tokiomis akimirkomis visuomet šalia mylimas žmogus, su kuriuo gali kalbėtis be galo be krašto. „Bijočiau būti viena, man nereikia vienatvės…”
…skaudi patirtis
„Mama sirgo vėžiu, – stengėsi kažką įžiūrėti aukšto stiklinio puodelio dugne Augustė. – Ta liga iš esmės pakeitė mano gyvenimą. Po jos pirmosios galvos auglio operacijos buvo dveji ilgi kančios ir skausmo metai. Aš taip bijojau tos ligos, kad tik po kurio laiko supratau, kaip smarkiai nuo jos bėgau. Buvau per jauna, išsigandusi ir nepatyrusi…
Užtat dabar apie vėžį žinau daug. Ir tai, kad apsirgti turiu didesnę tikimybę nei tas, kurio giminėje tos ligos nebuvo. Pati vėžio nebijau, tačiau būtų gaila artimųjų. Niekada netikėjau jokiu dievu, bet dabar žinau – jei susirgčiau ir išeičiau, nebūtų taip baisu. Anapilyje manęs laukia mama.
Tiesa, asmeninio gydytojo neturiu. O ir kam – mano mamos pavyzdys rodo, kad ir patys daktarai laiku nepamato ligos užuomazgos. Net po daugybės įvairiausių tyrimų vėžio nepamatė nė vienas. Tad kokia prasmė tikrintis sveikatą, jei liga diagnozuojama tik tuomet, kai ir nebaigęs mokslų gali pasakyti, jog su sveikata prastai”.
… įdomus procesas
„Nekontroliuoju savęs kiekviename žingsnyje. Gyvenimas per trumpas, kad save ribočiau, todėl užsimanius „makdonaldo” skrudintų bulvyčių su kečupu, perku net nesusimąstydama, – patikino pašnekovė labai greitai pastebinti ir pakoreguoti galinti besikeičiančias kūno formas. – Nesu dietų fanatikė: jei sportuoju, nesinori cepelinų su riebiu spirgučių padažu, jei ne – vienas, kitas papildomas balandėlis ar cepelinas tikrai nepakeis nei gyvenimo esmės nei prasmės”.
Pati kartais nustembu ką nors gardaus pagaminusi – to manęs niekas nemokino, – prisipažino Augustė virtuvėje besisukiojanti tik kai „užplaukia”. – Man įdomus pats procesas”.
…išskirtinumas
„Jau nuo mokyklos troškau būti kitokia, – prisipažino žavioji dainininkė. – Kai visos klasiokės, draugai pasislėpę už kampo traukė dūmą, gėrinėjo „plotuose”, norėdama išsiskirti iš pilkumos elgiausi priešingai. Dabar dėl to labai džiaugiuosi – nesu surūkiusi nė vienos pilnos cigaretės, – patikino Augustė ir išjungusi suskambusį telefoną pridūrė. – Būna, kad paprašau užsitraukti. Gal patiks. Tačiau tuo viskas ir baigiasi – kaskart springdama užsikosiu.
Su draugais žiūrėdama „kašį” mėgstu išgerti bokalą alaus, per gimtadienį šampano, bet tvirtai žinau, kad nei man, nei mano artimam žmogui alkoholizmas negresia, be to, turiu nemažai pažįstamų, kurie jo net neragavę…”
…atsparumas
„Telikas” įdiegia atsparumą visuomenei – smagiai nusikvatojo – Matau, kaip žmonės susistumdo alkūnėmis, jaučiu žvilgsnius, bet tai manęs netrikdo. Prieš lipant ant scenos su tuo reikia susitaikyti – priešingu atveju neverta net mėginti…”
