Mes nekilnojame akmens luitų ir nedirbame „burliokais”. Tačiau kodėl taip dažnai jaučiamės bejėgiai?
Iš esmės energijos turėtų užtekti viskam. Juk mes kasdien (ir ne vieną kartą) maistu „užkuriame” savo organizmą. Daugelis iš mūsų miega tiek, kiek priklauso — septynias valandas, kad atstatytų organizmo jėgas. Be to, rūpinamės savo sveikata ir laiku „remontuojame smulkius gedimus”, pvz.: gydome peršalimą ir ėduonį. Tačiau vis tiek dažnai jau ryte kai kurie iš mūsų jaučiasi bejėgiai, pavargę, suglebę. To priežastys — psichologinės.
Nepasiduokite provokacijai
Populiariausia priemonė netekti energijos — konfliktas. Kuo daugiau šaukiate, įrodinėjate, švaistote negatyvių emocijų, tuo stipriau vėliau juntate energijos stygių. Net jeigu nugalėjote ginče, „sudraskėte” savo varžovą, vėliau, sumažėjus adrenalino kiekiui, pajuntate tuštumą, bejėgiškumą, bjaurią nuotaiką. Yra žmonių, kurie tyčia provokuoja kitus konfliktui, kad pasisemtų trūkstamos energijos.
Todėl jeigu ginčo galima išvengti, geriau tą ir padarykite. Yra daugybė būdų nepasiduoti provokacijai ir kartu išsaugoti savo jėgas. Yra keli būdai, kaip tai padaryti.
* Kartais pakanka pasakyti autoritetingo jums abiem asmens nuomonę, kad ginčas baigtųsi. Tarkim, įsiplieskė konfliktas su kolega. Prisiminkite, ką kalbėjo apie tai paskutiniame susirinkime jūsų vadovas, ir priminkite tai oponentui. Ginčas užges, taip ir neįsiliepsnojęs.
* Jeigu sutikote įkyrų ginčininką, geriausia bendravimo su juo taktika — iš dalies susitarti ir greitai nutraukti ginčą. Įrodinėdami savo tiesą, pasaulinės harmonijos vis tiek nepasieksite, o nervų ir jėgų daug prarasite. Kai bent iš dalies sutinki su oponento požiūriu, jam nebėra prasmės ginčytis, ir konfliktas nurimsta.
* Jums priekaištaujama arba jus klaidingai kaltina? Pabandykite su pašnekovu paanalizuoti situaciją. Užduokite tikslius klausimus: „Jūs manote, kad tai mano kaltė?”, „Kas jums pranešė, kad būtent šią dieną reikia paruošti dokumentus?”, „Iš kur žinote, kad reikia daryti būtent taip?” Intonacija turėtų būti geranoriška, o balsas — ramus. Atsakymai greitai parodo tikrąją padėtį ir suteikia laiko apgalvoti, kaip rasti išeitį.
Aplink vien „vampyrai”
Yra du svetimos energijos „medžiotojų” tipai: agresyvūs ir pasyvūs. Agresyvus oponentas provokuoja ginčą, kaltina ir puola. Pasyvus — pasirenka priešingą taktiką — jis nuolat skundžiasi: oru, aplinkybėmis, draugais. Tačiau ir vienas, ir kitas „siurbia” iš mūsų energiją. Gautų jėgų jiems ilgam neužtenka, tad jie vėl priversti ieškoti „aukos”. Dažniausiai tai jiems išeina nesąmoningai. Tačiau jūs privalote atpažinti tokius žmones ir pagal galimybes vengti su jais bendrauti.
Tačiau ką daryti, jeigu šis psichologinis „vampyras” — jūsų viršininkas, giminaitis arba kaimynas? Ir šioje situacijoje galima rasti išeitį.
Kartais paprasčiau atiduoti jiems šiek tiek energijos, kad galėtumėte išsaugoti savo pagrindinius resursus. Jeigu kažkas prie jūsų įkyriai kabinėjasi, jums sukelia problemų, pasistenkite sužinoti, ko trūksta tam žmogui. Ko jam reikia — dėmesio, meilės, materialinių gėrybių? Įsivaizduokite, kad šis žmogus gavo viską, ko jam trūksta. Pasiųskite jam geranorišką palinkėjimą: „Tegul tavo širdyje būna taika ir ramybė”. Pamatysite, kaip greitai suveiks ši technika!
Kažkas pozityvaus…
Jeigu būtų prietaisas, kuriuo būtų galima išmatuoti, kiek energijos iš mūsų atima negatyvios mintys, mes išsigąstume! Juk dažnai mes patys sau gadiname nuotaiką — negatyviai mąstome, „mėgaujamės” blogais išgyvenimais (kartais net neįvykusiais).
Iš tikrųjų bet kuris įvykis mūsų gyvenime turi neutralų kontekstą. Ir tik mūsų požiūris pagražina jį tamsiomis arba, atvirkščiai, ryškiomis spalvomis.
Pasinaudokite sena priemone: pasistenkite bet kurioje negatyvioje situacijoje rasti kažką gera. Iš pradžių „pasipraktikuokite” su nedideliais nemalonumais. Tarkim, visą dieną lyja ir negalima išeiti į gatvę? Užtat galima pasižiūrėti seniai įsigytą filmą, kuriam neturėjote laiko, arba iškepti pyragą.
Su pačiu savimi…
Gal pastebėjote tokį dalyką: mintyse sprendžiate sudėtingą problemą, patys sau užduodate klausimą, o po to patys ir atsakote į jį. Ir taip vaikštote ratu („Iš vienos pusės…”, „Iš kitos pusės…”, „Vienas nuo kito priklauso, tad nėra išeities.”). Toks pokalbis su savimi — labai neproduktyvus procesas, o energijos prarandate daug. Tačiau visa tai galima pakreipti konstruktyvia vaga.
Kai tik pajuntate, kad jau seniai „vaikštote ratu”, paimkite popieriaus lapą ir šratinuką. Parašykite, kas jus jaudina, pasistenkite sąžiningai pripažinti visas savo baimes. Tuomet situacija bus pakreipta sąmoninga linkme.
Kitas žingsnis — parašykite, ką galima padaryti šiuo atveju. Užrašykite visas idėjas, net kvailiausias. Vėliau būtent jos gali tapti problemos sprendimo būdu. Kuo skiriasi situacijos narpliojimas mintyse nuo jos užrašymo ant popieriaus? Tuo, kad jums ne bus „košė” galvoje, o išryškės problemos sprendimo schema.
Bumerango efektas
Įsivaizduokite žmogų užmerktomis akimis tamsiame kambaryje. Panašiai būna ir gyvenime, kai neturime asmeninių tikslų. Tuomet mes negalime pasirinkti energijos panaudojimo krypties, ir ji tyliai žūsta. Jėgos iš anksto neatsiranda. Jos atsiranda tik tuomet, kai yra kur jas nukreipti.
Paprasčiausias ir geriausias būdas visą laiką būti pakilios nuotaikos — užsiimti mėgstamu darbu. Darbas arba pomėgis, bendravimas su vaikais arba pagalba pagyvenusiems giminaičiams — bet koks veiksmas gali tapti jūsų energijos šaltiniu. O kai ji naudojama tikslams įgyvendinti, tuomet vėl ateina — kaip pozityvios emocijos. Tad susidaro bumerango efektas: kuo daugiau norų ir planų mes realizuojame, tuo daugiau energijos sugrįžta atgal!
