Jei be maisto žmogus gali išgyventi savaitę ar net mėnesius, tai be vandens jis numirtų po keleto dienų. Tyrimų duomenimis, per 70 gyvenimo metų žmogaus organizmas perfiltruoja per 70 tonų vandens. Tačiau vanduo turi būti neužterštas. Tuo tarpu Vilniaus sveikatos centro duomenimis, leistina nitratų ir nitritų koncentracija vandenyje daugiau nei 60 procentų tirtų šulinių viršija iki 4,7 karto.
Pasak specialistų, negilių šachtinių šulinių ir gręžinių vandenį mūsų šalyje vartoja apie milijoną gyventojų. Ir jei miestų gyventojai centralizuotai aprūpinami arteziniu vandeniu, kuris nors ir ne visuomet atrodo patraukliai, nepavojingas sveikatai, tai priemiesčiuose, kaimuose bei nedidelėse gyvenvietėse žmonės naudoja negilių vietinių gręžinių ir šachtinių šulinių vandenį, kur tarša nitratais ir nitritais tampa vis didesne gruntinio vandens problema.
Verta žinoti, kad didžiausi gruntinio vandens teršėjai yra: į dirbamą žemę beriamos organinės ir mineralinės trąšos, fermos, trąšų sandėliai, mechaninės dirbtuvės, vienkiemiuose netvarkingai paliktas mėšlas, iš tvartų, lauko tualetų, sumestų sklype krūvų į gruntą besisunkiančios srutos.
Specialistai teigia, kad susisiekdami užteršto vandens plotai suformuoja ištisus užteršto vandens baseinus. Jei vandenyje esanti geležis pakeičia jo spalvą, o dėl per didelio vandens kietumo, ant indų sienelių nusėda kalkių nuosėdos, tai vandenyje esantys nitratai ir nitritai labai klastingi, nes jų buvimas vandenyje „nebylus” ir nepastebimas.
Nustatyta, kad didelis šių medžiagų kiekis vandenyje tampa susirgimo vėžiu rizikos faktoriumi.
Užterštą nitratais ir nitritais vandenį gerti pavojinga, nes jame esantys nitratai ir nitritai nekeičia vandens:
skonio, kvapo, spalvos, jų kiekis nemažėja vandenį virinant.
Bandymais įrodyta, jog patekęs į žmogaus organizmą didelis nitratų ir nitritų kiekis pažeidžia:
endokrininių organų veiklą,
pakeičia daugelio fermentų aktyvumą,
imunologinę bei generatyvinę funkcijas.
Vaikų, ypač sergančių infekcinėmis ligomis, senyvo amžiaus žmonių, sergančių širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, anemija bei kitokiais atvejais, kai audiniams reikia didesnio deguonies kiekio, jautrumas nitratams bei nitritams itin padidėja, nes nitritai kraujo hemoglobiną paverčia methemoglobinu ir organizmą ištinka vidinis deguonies badas.
Didžiausia leidžiama geriamojo vandens nitratų koncentracija – 50 mg/ l, o kadangi nitratai ir nitritai ypač pavojingi kūdikiams ir mažiems vaikams, jų maistui skirtame vandenyje nitratų koncentracija neturi viršyti 10 mg/l.
Itin atsargios turi būti tos mamos, kurios maitina kūdikius pieno mišiniais, ruošia maistą, atskiesdamos jį vandeniu.
Ar žinote, kad:
nitratų ir nitritų kiekį vandenyje galima ištirti laboratorijoje, tačiau daug patogiau ir pigiau pasitikrinti patiems, naudojant specialų testą nitratų ir nitritų koncentracijai nustatyti.
