Visos mamos žino, kaip nelengva pamaitinti sergantį vaiką. Jis ožiuojasi, niurzga… O ar reikia vaiką maitinti, jeigu jis nenori? Ir jeigu reikia, tai kuo?
Maitinti ar nemaitinti?
Jeigu vaikui pakilo aukšta temperatūra, versti valgyti nereikia. Be to, jis ir pats nieko „sunkaus”, kaloringo šiuo metu nevalgys. Duokite jam kuo daugiau skysčių. Tegu geria, ko nori: sulčių, arbatos su pienu arba avietėmis, spanguolių sunkos, džiovintų vaisių kompoto (tik ne saldžių gazuotų gėrimų!).
Tačiau jeigu nėra temperatūros, o tik sloguojama ir peršti gerklę, atsisakyti valgio nėra prasmės. Kai kurie tėvai siūlo vaikams želės — ją lengva nuryti. Želės galima pagaminti iš bet ko: iš sulčių, pieno, daržovių ir mėsos sultinio, kad ir iš tos pačios spanguolių sunkos. Tiks mėsos suflė ar kukuliai, omletas ar pieniška košė. Visa tai reikia gražiai patiekti. Tegu vaikas atsikelia, jeigu, žinoma, leidžia savijauta, nusiprausia, atsisėda už stalo.
Ligos metu padidėja vitaminų, mineralų poreikis, todėl bus naudinga pagerti polivitaminų.
Duoti pieno ar ne?
Kai kurie tėvai mano, kad dėl aukštos temperatūros vaiko organizmas nepasisavina pieno. Tai klaidinga nuomonė. Dažnai būtent šiltas pienas palengviną savijautą. Tačiau jeigu vaikui angina, ir jis geria antibiotikus, pienas gali pasunkinti jų pasisavinimą, sumažinti skrandžio sulčių rūgštingumą. O antibiotikai savo ruožtu trukdo organizmui pasisavinti pieną, naikina naudingąsias žarnyno bakterijas.
Puiki išeitis gali būti rūgštaus pieno produktai, jie netgi padės organizmui pasisavinti vaistus. Jeigu vaikas atsisako gerti kefyro arba jogurto, tegu geria sulčių, arbatos su citrina. Be to, šie gėrimai žadina apetitą.
Rūgštus ar šarminis gėrimas?
Vieni žmonės gydo skaudamą gerklę rūgščiu, kiti — šarminiu gėrimu. Kaip geriau? Ūminę kvėpavimo takų infekciją galima išgydyti šiltu pienu. Sergant angina, geriau girdyti vaiką spanguolių sunka: jos sudėtyje yra benzeno rūgšties, kuri slopina pavojingų mikrobų veiklą. Spanguolių, kaip ir aviečių, sudėtyje yra ir salicilo rūgšties. Šios uogos (tiesa, jei jų suvalgai nemažai) veikia analogiškai kaip aspirinas (acetilsalicilo rūgštis) ir gali numušti temperatūrą. Jeigu vaikas nenori gerti rūgščių gėrimų, nes peršti gerklę, praskieskite gėrimą vandeniu, bet nedėkite daug cukraus, kuris pats savaime dirgina gleivinę.
Sultinys būtinas?
Daugelis tėvų tiki vištienos sultinio stebuklinga gydomąja galia, liaudyje jis netgi vadinamas „žydišku penicilinu”. Yra hipotezė, kad sultinio gydomasis efektas susijęs su cisteinu. Ši aminorūgštis iš tiesų padeda sergant bronchitu bei astma, mažina gleivių kaupimąsi nosiaryklėje ir lengvina kvėpavimą. Ši medžiaga dažnai naudojama ir inhaliatoriams. Reikia tik sužinoti, kodėl ji taip sėkmingai veikia būtent vištienos sultinio sudėtyje. Gali būti, kad viskas dėl to, jog sultinys — greitai ir lengvai pasisavinamas maistas.
Ligoniui – ledų?!
Manoma, kad skaudamą gerklę galima išgydyti ledais. Ir tai iš tiesų taip. Reikia atsikąsti vos aptirpusių, bet dar kietų ledų (vaisinių) ir laikyti giliai burnoje (ties nurijimo riba), kol visai suminkštės. Palaukite pusę minutės, paskui atkąskite dar vieną gabalą ir taip toliau. Ledų terapija turi tęstis 3-5 minutes. Ne ilgiau ir ne trumpiau. Jeigu vaiko savijauta nepablogėjo, procedūrą galima pakartoti kitą dieną vieną kartą, bet ne daugiau.
Kaip tai veikia? Sukeliamas šokas! Trumpalaikis, bet staigus atšaldymas staiga pagreitina vietinę kraujo apytaką ir mobilizuoja vietinį imunitetą. Tokį gydymą galima skirti pirmąją ir antrąją paprasto peršalimo dieną. Jei sergama kitomis ligomis, galima tik pakenkti.
Ledų jokiu būdu negalima, jeigu:
* vaikui dar nėra 7 metų (tik tokio amžiaus vaikams galutinai susiformuoja nosiaryklės imuninė sistema);
* padidėję limfmazgiai po žiauna arba ant kaklo;
* vakare (17-19 val.) temperatūra pakyla aukščiau nei 37,5o C.
*********************
Kai kurie vitaminai gali sutrumpinti gyvenimą
Dažnai reklamuojamų maisto papildų vartojimas tam tikromis aplinkybėmis gali turėti neigiamų padarinių.
Vitaminai A ir E, taip pat betakarotinas gali sumažinti žmogaus gyvenimo trukmę, nustatė Kopenhagos universitetinės klinikos mokslininkai, įvertinę studijas šia tema. Vitaminas C tuo tarpu nepasižymi nei neigiamu, nei teigiamu efektu. Rizika mirti sumažėja tik naudojant seleną.
Mokslininkas Goranas Bjelakovičius su kolegomis palygino 47 studijų, kurių metu buvo tirta iš viso 180 tūkst. 938 skirtingi atvejai, rezultatus. Paaiškėjo, kad vitaminas E, betakarotinas ir vitaminas A mirtingumą padidina atitinkamai 4,7 ir 16 proc.
Šios išvados prieštarauja kitų studijų, tvirtinančių apie minėtų preparatų naudą, rezultatams, rašo medikai. Kadangi Europoje ir Šiaurės Amerikoje vitaminus, kaip maisto papildus, vartoja 10-20 proc. visų suaugusių gyventojų, padariniai sveikatos sistemai gali būti didžiuliai. Mokslininkai kritikavo vitaminų gamintojus, kurie gausia reklama pabrėžia teigiamą preparatų poveikį.
Kenksmingam vitaminų poveikiui, anot mokslininkų, gali būti keli paaiškinimai. Pavyzdžiui, vartojant papildus, laisvųjų radikalų mažėjimas organizme tam tikromis aplinkybėmis gali neigiamai veikti natūralias organizmo gynybines galias. Be kita ko, galimas sintetinių vitaminų šalutinis poveikis nėra taip griežtai tiriamas kaip kitų medikamentų.
