Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) organizavo pasitarimą viešai tiekiamo geriamojo vandens problemų klausimais. Pasitarime dalyvavo Aplinkos, Sveikatos apsaugos ministerijų, Lietuvos vandens tiekėjų ir Savivaldybių asociacijų, Respublikinio mitybos centro, Vilniaus rajono savivaldybės bei Vilniaus apskrities VMVT atstovai. Suinteresuotų žinybų specialistai susirinko aptarti respublikos vandens ūkio tvarkyme iškylančias problemas, apsvarstyti kaip ruošiamasi geriamojo vandens tiekimo reformai.
„Valstybinės geriamojo vandens kokybės kontrolės rezultatai akivaizdžiai netenkina nei Lietuvos vartotojų, nei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Patvirtinamieji laboratoriniai tyrimai rodo, kad 5% geriamojo vandens neatitinka mikrobiologinės taršos parametrų, o cheminis užterštumas siekia 23% nuo atliktų tyrimų skaičiaus, tai indikatoriniai rodikliai: geležis, manganas, drumstumas, amonis, toksiniai fluoridas ir kt. Tai nustatyta mažuose vandentiekiuose tiekiančiuose iki 100 m3 per parą. Todėl norėdami aktyvesnių žingsnių gerinant vandens kokybę iš savivaldybių pusės ir, žinoma, iš Aplinkos ministerijos, kuri yra šią problemą koordinuojanti institucija, surengėme šį pasitarimą”, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuo 2003 metų pagal patvirtintą kontrolės dažnumą vykdo viešai tiekiamo geriamojo vandens saugos ir kokybės kontrolę. Per 2007 metus iš Lietuvoje registruotų 1918 geriamojo vandens tiekimo objektų VMVT inspektoriai patikrino 1845 (96,1%), nustatė 3176 pažeidimų atvejus. Apie problemas bei kontrolės rezultatus susirinkusiuosius supažindino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius. Pasak direktoriaus pavaduotojo, apie 75% geriamojo vandens tiekimo objektų teritorijų (vandentiekių) eksploatuoja stambieji geriamojo vandens tiekėjai (uždarosios akcinės bendrovės, specializuotos vandens tiekimo įmonės), už likusias atsakingi smulkūs vandens tiekėjai (žemės ūkio bendrovės, kaimo bendruomenės, individualios įmonės, seniūnijos, fiziniai asmenys ir kt).
Pasak Z.Stanevičiaus, stambieji geriamojo vandens tiekėjai, aptarnaujantys miestų, rajonų centrų teritorijas, tiria beveik visus geriamojo vandens saugos ir kokybės rodiklius (mikrobinius, cheminius (toksinius, indikatorinius ir radiologinius). Pagal 2007 metų rezultatus, nei vienoje vandenvietėje tarša neviršijo leistinų normų. Tačiau dėl skirtingų požeminio vandens telkinių formavimosi, geriamojo vandens kokybė Lietuvos regionuose yra nevienoda. Šiaurės vakarų Lietuvos vandenvietėse fluoridų koncentracija gamtiniame vandenyje viršija leistinas normas (pvz. Palangos m. – 2,7 mg/l, Kretingoje – 2,1 mg/l , Kelmėje – 2,1 mg/l, Klaipėdoje – 2 mg/l, kai norma – 1,5 mg/l). Todėl VMVT, siekdama užtikrinti, kad būtų tiekiamas tik saugus ir kokybiškas vanduo, praeitais metais išsiuntė prašymus Europos Komisijai dėl išlygų fluoridų ribinei vertei taikymo. Šių cheminių teršalų šalinimo technologijas Lietuvos šiaurės vakarų regiono miestuose numatyta įdiegti iki 2010 metų.
Geriamasis vanduo, tiekiamas priemiesčių ir kaimų gyvenvietėms, kurias aptarnauja smulkūs geriamojo vandens tiekėjai, yra žymiai prastesnės kokybės. Pagal VMVT patikrinimų duomenis nustatyta, kad daugelyje vietovių iš geriamojo vandens nešalinama gamtinė geležis, manganas, neatliekami laboratoriniai tyrimai. Tikrinant smulkius vandens tiekėjus, inspektoriams ne visada pasiseka rasti šių objektų savininkus, todėl kai kurie jų lieka nepatikrinti. Smulkiųjų vandentvarkos objektų įrenginiai daug kur susidėvėję, trūksta kvalifikuotų specialistų techninei ir nuolatinei programinei priežiūrai vykdyti.
Z.Stanevičiaus teigimu, nustačius saugos reikalavimų pažeidimus vandenvietėse, VMVT apie tai informuoja vietos savivaldos institucijas, Sveikatos apsaugos ir Aplinkos ministerijas. Esant rimtiems pažeidimams, VMVT laikinai uždraudžia tiekti geriamąjį vandenį vartotojams, kol nepašalinami trūkumai ir atstatomos geriamojo vandens rodiklių vertės. 2007 m. 7 atvejais buvo uždrausta tiekti nesaugų geriamąjį vandenį (2006 m. – 15, 2005 m. – 13 atv.).
„Vanduo – tai ypatingas maisto produktas. Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktai reikalauja, kad geriamasis vanduo būtų skaidrus, be kvapo, drumzlių ir nuosėdų. Jame neturi būti užkrečiamąsias ligas sukeliančių mikrobų ar kitų sveikatai kenksmingų medžiagų. Šiai dienai Lietuvoje geriamojo vandens tiekėjų yra ženkliai per daug, kai kurie jų neužtikrina šio gyvybiškai būtino produkto saugos. Pritariame Vyriausybės politikai, kad vandens tiekėjų skaičius būtų mažinamas, smulkieji prijungiami prie stambiųjų, vandens tiekimas ir jo priežiūra būtų pagrindinė vandenį tiekiančių įmonių veikla. Aplinkos ministerija kuria ir tobulina teisinę bazę vandens tvarkymo reformai, pagal kurią savivaldybės privalės parengti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus. Reikia tikėtis, kad šios priemonės pagerins tiekiamo geriamojo vandens kokybę tiek miesto, tiek kaimo gyventojams”, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius.
Apie geriamojo vandens kontrolės problemas Vilniaus apskrityje išsamiai informavo šios apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Jonas Jacunskas.
Diskusijose pasitarimo dalyviai supažindino su atskirų institucijų atliekamais ir planuojamais atlikti darbais, siekiant, kad geriamojo vandens sauga, kokybė, tiekimo organizavimas kuo sparčiau artėtų prie Europos Sąjungos standartų lygio.
