Prezervatyvas yra vienkartinė apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo ir lytiniu būdu perduodamų ligų priemonė. Tai reiškia, kad panaudoto prezervatyvo negalite naudoti pakartotinai, kad ir koks taupus būtumėte. O kadangi klausimų apie prezervatyvus nuolat kyla, siūlau plačiau susipažinti su šio įdomaus daikčiuko istorija.
Prezervatyvas buvo žinomas dar senovės Romoje, Kinijoje, Japonijoje. Štai, pavyzdžiui, senovės japonai kažką panašaus į dabartinius prezervatyvus gamindavo iš vėžlio kiauto ar gyvulių ragų. O senovės kinai vadinamuosius varpos gaubtelius gamino iš aliejumi tepto šilko popieriaus arba ėriuko žarnų. Tiems, kuriems nepatinka plonyčiai šiuolaikiniai latekso prezervatyvai, reikėtų prisiminti, kad, pavyzdžiui, 16 amžiuje italų gydytojas Gabrielius Falopijus, ieškojęs patikimo būdo, kaip apsisaugoti nuo tuo metu Europoje plitusio sifilio, pasiūlė lytinių santykių metu ant varpos mauti drobinį maišelį, sudrėkintą specialiais vaistais. Šis maišelis būdavo išdžiovinamas ir, be viso kito, dar siaubingai dvokė bei draskydavo moters makštį.
Šis išradimas ilgai tarnavo pirmiausia kaip apsisaugojimas nuo infekcijų ir tik po to kaip nuo nėštumo. Vėliau prezervatyvas buvo patobulintas ir nuo XIX amžiaus pabaigos pradėtas gaminti iš plonos gumos. Šiuo metu pramonė gamina tikrai kokybiškus bei patikimus, patogius naudoti, visai nekenksmingus ir efektyvius prezervatyvus. Labiausiai paplitę ir laikomi efektyviausiais prezervatyvai iš latekso. Tyrimais įrodyta, kad latekso prezervatyvai nepraleidžia daugumos lytinių keliu plintančių mikroorganizmų: gonorėjos, sifilio, trichomonozės, chlamidiozės sukėlėjų, žmogaus papilomos, ŽIV, hepatito B ir C virusų. Kiek mažiau, bet gaminami ir poliuretano prezervatyvai. Jie mažiau tamprūs, tačiau nejautrūs temperatūrai ir ultravioletiniams spinduliams, neturi kvapo. Jie brangesni, bet labiau tinka asmenims, jautriems lateksui. Dar galima gauti iš ėriuko žarnų pagamintų prezervatyvų, kurie laikomi mažiau alergizuojančiais, bet ir mažiau patikimais.
Kai kurios poros naudoja prezervatyvą ne tiek norėdamos apsisaugoti nuo nėštumo (kontracepcijos tikslu), kiek norėdamos paįvairinti seksualinį gyvenimą. Iš tikrųjų, kai kurios moterys pažymi, kad mylintis su prezervatyvu jos jaučiasi geriau. Deja, to nepasakysi apie vyrus. Apklausų metu nustatyta, kad jie mieliau prezervatyvu nesinaudotų, jeigu tik būtų tokia galimybė.
Dabar galima įsigyti ir įvairių specialių prezervatyvų, sustiprinančių lytinius pojūčius. Kai kurie (spalvoti, su įvairiais gumburėliais, „ūseliais”, dryželiais ir dekoratyviniais elementais) laikomi itin erotiški. Yra prezervatyvų, suteptų lidokaino ar kitokiu šaldomuoju geliu. Tokie rekomenduojami jauniems ar labai jautriems vyrams, kenčiantiems nuo priešlaikinės ejakuliacijos.
Prezervatyvo patikimumas yra apie 98 proc. Jis priklauso nuo labai daug faktorių: lytinio akto pozos, frikcijų intensyvumo, lytinių organų kontakto tamprumo, taip pat nuo to, ar dar papildomai naudojami pirštai varpos stimuliacijai. Tačiau, kaip ten bebūtų, svarbiausias prezervatyvo patikimumo garantas – teisingas prezervatyvo uždėjimas. Toliau pateiksiu keletą patarimų, kurie padės išvengti nesėkmių, kai prezervatyvas plyšta, nusmunka ar pasimeta moters makštyje arba dar blogiau – tarp patalų.
Negalima prezervatyvo pakuotės atidaryti drebančiomis nuo susijaudinimo ir nekantrumo, drėgnomis nuo genitalijų išskyrų ar seilių rankomis. Negalima plėšti pakuotės aštriais nagais ir kandžioti dantimis, nes taip elgiantis galima pažeisti patį prezervatyvą. Negalima prezervatyvo nei mauti, kaip kojinės, nei mėginti uždėti ant neereguotos varpos. Nepasiseks.
Manoma, kad reikėtų paisyti ir prezervatyvo dydžio – neįsigyti nei per mažo, nei per didelio. Be to, reikėtų pasižiūrėti, ar nepasibaigęs prezervatyvo galiojimo laikas. Kad taupumo sumetimais prezervatyvo negalima naudoti pakartotinai, manau, priminti jau nereikia. Tai tik vienkartinė apsaugos priemonė.
