Klaidinga būtų manyti, jog nuo alergijos kenčiame tik vasarą ar pavasarį, kai nemalonūs kūno pojūčiai atsiranda nuo žiedadulkių ar vabzdžių įkandimų. Gydytojai įspėja, jog alergija ne ką mažesnę grėsmę sukelia ir šaltuoju metų laiku. Ją gali sukelti maisto produktai, dulkių erkės ir cheminės medžiagos. Apie pastarąsias kalbama bene mažiausiai, nors būtent cheminės medžiagos sukelia daug nemalonumų jautrią odą turintiems žmonėms, o ypač vaikams. Būtent todėl labai svarbu žinoti, kaip ši grėsminga liga užpuola mus ir kaip nuo to apsisaugoti.
Alergija sukelia cheminės medžiagos
Mūsų aplinkoje cheminių medžiagų yra labai daug, tačiau ne visos jos vienodai veikią mūsų organizmą. Kai kurios jų tam tikroms medžiagoms jautriems žmonėms sukelia alergines reakcijas. Svarbu pastebėti tai, jog reakcijai sukelti užtenka labai mažų alergeno kiekių, nors pati alergija nebūtinai atsiranda po pirmo kontakto.
„Skirtingai nuo kitų šios ligos atmainų, cheminių medžiagų alergija nėra sezoniška ir nepriklauso nuo metų laikų – ji gali kankinti žmones ir žiemą, ir vasarą”, – sako prof. Rūta Dubakienė, Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos prezidentė.
Dažniausiai ši alergijos rūšis pasireiškia alerginiu kontaktiniu dermatitu. Kontakto su chemine medžiaga vietoje oda parausta, paburksta, gali atsirasti bėrimas, niežėjimas. Sunkesniais atvejais, kai alergenas yra pernešamas pirštais, reakcija išplinta ir gali pasireikšti ne tik kontakto vietoje. Dažniausiai kontaktinę alergiją sukelia nikelis, kvepalai, įvairūs stabilizatoriai ir konservantai, guma, dažai, pleistrai bei antibiotikai.
Alergija gali atsirasti netikėtai
Net gydytojams sunku iš anksto numatyti, ar žmogus yra alergiškas, mat dažnai ši liga užklumpa visai netikėtai. Vis dėlto alergija dažniausiai užklumpa tuos, kurių oda pasižymi jautrumu. Statistiškai nustatyta, jog grėsmė susirgti padidėja tiems, kurių artimiausi giminaičiai jau yra sirgę alerginėmis ligomis. Jeigu ne, alergijos rizika sumažėja iki 5–10 proc.
„Vis dėlto sergančių alergija žmonių skaičius nemažėja. Dažnai mums išsivysto įvairios alerginės reakcijos, dėl kasdienio kontakto su kvapiosiomis medžiagomis losjonuose, prasto vidinio klimato ar teršalų, kurie palaužia mūsų imuninę sistemą. Viena svarbiausių odos funkcijų yra apsaugoti organizmą nuo žalingo aplinkos poveikio. Todėl yra labai svarbu rūpintis oda, kaip kad ji rūpinasi mumis”, – pataria prof. R. Dubakienė.
Vaikai kenčia labiausiai
Ne paslaptis, jog jautriausios odos savininkai yra patys mažiausi – vaikai. Trečdalis jų yra linkę sirgti alergija. Vaikas gali tapti alergiškas kvapams, nikeliui ar konservantams, kurie dažnai sukelia kontaktinį dermatitą. Svarbu žinoti tai, jog mažylis negali tapti alergiškas alergenui, su kuriuo nėra turėjęs kontakto anksčiau. Tačiau kai vaikas tampa jautrus alergenui, jam gali pasireikšti alerginės reakcijos simptomai netgi nuo visai trumpo kontakto.
Dažniausiai į rizikos grupę patenka kūdikiai, kurie yra ypač jautrūs cheminių medžiagų poveikiui. Būtent todėl reikėtų stengtis visuomet rinktis tik natūralias odos priežiūros priemones, o kūdikio rūbelius skalbti tik vaikišku muilu arba specialiai kūdikiams skirtomis skalbimo priemonėmis. Tam puikiai tiktų tokie produktai, kurių sudėtyje nėra dažiklių, baliklių ar aromatų. Geriausia, kai skalbimo milteliai bei drabužių minkštikliai gaminami iš ekologiškų medžiagų ir yra skirti kūdikiams bei alergiškiems žmonėms naudoti.
„Net jei niekas iš vaiko giminaičių neserga alerginėmis ligomis, tikimybė susirgti alergija yra 5 proc. Jei mažylis yra alergijos atsiradimo rizikos grupėje, neįmanoma tiksliai nustatyti, kokio tipo alergija jam gali išsivystyti. Visgi galima ženkliai sumažinti alergijos atsiradimo riziką, naudojant skalbimo priemones, muilą ir kremą be kvapiųjų medžiagų. Tai būdas išvengti alergijos ir suaugusiems”, – pataria Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos prezidentė prof. R. Dubakienė.
Praktiški patarimai, kaip apsisaugoti nuo alergijos
Atsiradus alergijai cheminėms medžiagoms, svarbu išsiaiškinti tikslų jos sukėlėją. Alergija retai išnyksta savaime ir gali trukti net visą gyvenimą. Tik vengiant kontakto su medžiagomis, kurioms žmogus yra alergiškas, galima pasiekti gerų rezultatų ir išvengti simptomų paūmėjimo. Todėl ypač svarbu atidžiai skaityti naudojamų produktų sudėties aprašymus etiketėse ir naudoti priešalerginius produktus.
Dar keletas patarimų:
- Plaudami indus mūvėkite pirštines. Naudojant gumines pirštines ilgesnį laiką, rekomenduojame mūvėti medvilnines po jomis.
- Naudokite produktus be alergiją sukeliančių priedų, tokių kaip kvapiosios medžiagos ar dažikliai.
- Keturis kartus per metus skalbkite patalus bei pagalves, čiužinius 6 -12 kartų per metus, o paklodes ir užvalkalus kiekvieną ar kas antrą savaitę. Svarbu ir tai, ar patalai bei pagalvės yra natūralus, ar sintetiniai. Jeigu juos galima skalbti bent 60 laipsnių temperatūroje, nužudomos visos dulkių erkes.
- Nepamirškite skalbti savo vaikų minkštų žaislų 60 laipsnių temperatūroje kas 3 mėnesius.
- Venkite karšto dušo – karštas vanduo išsausina odą.
- Drėkinkite odą kasdien po maudynių.
- Vaikų priežiūrai naudokite tik švelnius produktus, kurie neturi tokių alergiją sukeliančių priedų, kaip kvapiosios medžiagos ar dažikliai.
- Jei jūsų vaikutis yra linkęs į alergiją, namuose nereikėtų laikyti plaukuotų gyvūnų, bent jau pirmus vaikučio gyvenimo metus.
- Jei jūsų vaikui diagnozuojama alergija gyvūnams, reikėtų vengti bet kokio kontakto su jais.
- Valykite namus bent kartą per savaitę, po valymo nepamirškite išvėdinti.
