Daugelis žmonių naiviai tiki, kad suvalgę kokią šlykštynę staiga ims ir įgaus magiško patrauklumo. Jei kalbėsime apie afrodiziakus, nemenką vaidmenį čia atlieka placebo efektas.
Antropologai yra užregistravę nemažai įdomių pasakojimų apie tai, kokių metodų griebdavosi senovės tautos ir laukinių gentys, stengdamosi atkreipti ir išlaikyti priešingos lyties atstovų dėmesį. Pavyzdžiui, jie trindavo stebuklingus miltelius iš raganosių, elnių, buivolų ragų; valgydavo įvairių gyvūnų lyties organus; vaikydavosi egzotiškas atogrąžų muses; gerdavo gyvačių kraują ir t.t. Graikų meilės deivės Afroditės garbei šias priemones imta vadinti afrodiziakais.
Bet dar anksčiau šiuo žodžiu Senovės Graikijoje buvo vadinamos šventės minėtos deivės garbei, o „prasčiokų afrodiziakai” minimi Ovidijaus veikale „Meilės menas”. Ir tada, ir vėliau afrodi-ziakai turėdavo atlikti savo funkcijas: vienam vakarui sustiprinti lytinį potraukį, pagerinti erekciją, padėti moteriai patirti orgazmą, – žodžiu, padėti porai patirti kuo daugiau malonumų. Šiam tikslui buvo pasitelkiami įvairiausi aromatai, kulinariniai gardumynai, aštrūs ir kvapnūs gėrimai, turėję duoti naudos abiem partneriams.
Suprantama, šiuolaikinė medicina į tokias universalias priemones žiūri atsargiai. Lytinę disfunkciją sukelia įvairios priežastys, o gydyti ją reikia remiantis diagnoze. Panacėja tiki tradicinės ar liaudies medicinos gerbėjai, o žodžiu „afrodiziakai” bandoma užšifruoti ir pusiau mitinius feromonus, ir įvairius maisto papildus.
Pavojus – akivaizdus
Deja, neretai pacientams siūlomi augalinės ir gyvulinės kilmės preparatai – tikri nuodai. Ir nors jų nauda – abejotina, o pavojus – akivaizdus, visada atsiranda norinčiųjų juos išbandyti savo kailiu.
Štai Australijoje nyksta rupūžės („Bufo marinus”), praėjusio amžiaus pradžioje įvežtos į žemyną kovoti su cukranendres siaubiančiais vabalais. Stiprūs rupūžės nuodai gali užmušti tokius stambius gyvūnus, kaip krokodilai ar laukiniai šunys dingai, tačiau kai kurie vyrai vis dėlto rizikuoja naudoti juos kaip galingą afrodiziaką.
Pernai panašaus preparato, kurio galima įsigyti intymių prekių parduotuvėse ir žinomo kaip „Meilės akmuo”, auka tapo 35-erių vyriškis iš Niujorko. Nevykėlis donžuanas, užuot perskaitęs instrukciją ir naudojęs jį išoriškai (nors ir tai nepatartina), ėmė ir nurijo, o po poros dienų mirė ligoninėje.
Panašiai su šiuo pasauliu atsisveikino ir 40-metis Bruklino gyventojas bei dar mažiausiai keturi amerikiečiai. Galiausiai afrodiziakas buvo uždraustas.
Jei egzistuoja paklausa, vadinasi, bus ir pasiūla. Afrodiziakai kai kuriose šalyse gaminami masiškai – tai solidus, tiesa, kartais pogrindinis, verslas. JAV maisto produktų ir medikamentų kontrolės valdyba (FDA) ištyrė labiausiai paplitusius maisto papildus, laikomus afrodiziakais, ir padarė išvadą, kad nė vienas jų neturi tų savybių, kurios reklamuojamos. Priešingai – vartojant juos atsiranda nepageidaujamų pojūčių, o kai kurie net pavojingi sveikatai. Pavyzdžiui, tokiuose preparatuose neretai esama įvairių hormonų, o juos vartoti galima tik kontroliuojant farmacininkui.
Ženšenyje yra eterinių ir kitokių aliejų, peptidų, vitaminų ir mineralų, stimuliuojančių centrinę nervų sistemą. Korėjoje ir Kinijoje ši šak-nis – ne tik vaistas, bet ir populiarus įvairių patiekalų ingredientas.
Nauda abejotina
Pavojingu pripažintas ir žinomas afrodiziakas „ispaniška muselė”, gaminamas iš vabzdžio „Lytta vesicatoria”. Europos gyvulių augintojai seniai pastebėjo, kaip susijaudina jų sukandžioti buliai. Tikėtasi, kad ir vyrus ši muselė veiks taip pat. Vabzdžio kūnelyje ir sparnuose esantis kantaridinas – labai stiprūs nuodai, kurie, patekę į organizmą, sudirgina šlapimo ir lytinius organus, išprovokuodami kraujo pritekėjimą, kartu sukurdami susijaudinimo iliuziją. Bet nuo šių nuodų kenčia ir kepenys, skrandis, centrinė nervų sistema.
Tačiau bet kuri substancija, galinti būti nuodu, gali ir gydyti! Bet norint pagrįsti šį teiginį reikia atlikti išsamius tyrimus su žmonėmis naudojant dvigubą akląjį metodą – kai nei savanoriai, nei patys eksperimentuotojai nežino, ar gauna tiriamą preparatą, ar visiškai neveiksmingą.
Viską dar labiau komplikuoja tai, kad žmogaus meilės pagrindas – ne tiek fiziologija, kiek psichologija. Poros pojūčiai intymaus artumo akimirkomis priklauso ne tik nuo to, ką jie prieš tai suvalgė, bet ir nuo to, kokį filmą matė ar kokios muzikos klausėsi. Pasak specialistų, pats galingiausias afrodiziakas – protas: labai sunku vertinti realias medžiagos savybes, jei žmogus nuoširdžiai tiki, kad ši medžiaga – galingas seksualinio aktyvumo stimuliatorius.
Yra ir trečias variantas – paįvairinti savo seksualinį gyvenimą ne fiziologiniais veiksniais, bet psichologiniais – ieškant naujų emocijų, garsų. O kilus rimtų problemų geriausia kreiptis į kvalifikuotus gydytojus.
Amūro dieta
Dar daugiau gerbėjų turi metodai, kuriais neva galima sustiprinti seksualinį apetitą laikantis specialių dietų. Įvairių žemynų ir regionų gyventojams afrodiziakais gali tapti labai skirtingi produktai – priklausomai nuo to, kokių mikroelementų trūksta racione. Tai ir jūros produktai, ir prieskoniai, vaisiai bei uogos, mėsos gaminiai, šokoladas, medus, riešutai, grybai.
Daugelis romantišką vakarą pradeda taure vyno ar šampano. Vaisinės rūgštys skatina lytinių hormonų gamybą, bet tik moteriškų. Vyrams, priešingai, lytinis potraukis nuo šio gėrimo mažėja.
Gastronominiai afrodiziakai turi daug baltymų ir mikroelementų, naudingi sveikatai, bet tikėtis, kad jie įkvėps seksualiniams žygdarbiams, būtų naivu. Bet tie, kurie trokšta kokybiškai geresnio seksualinio gyvenimo, turi iš ko rinktis. Galima rizikuoti ir vartoti abejotinus, bet stiprius nuodus bei augalinės ir gyvulinės kilmės papildus; galima imtis gastronominių eksperimentų – kimšti moliuskus ir ženšenį, keliant bendrą tonusą ir seksualinį – skyrium imant.
Meilė suteikia sparnus!
Įsimylėjęs žmogus tampa kūrybingesnis, tuo tarpu mintys apie seksą veikia kaip tik priešingai. Amsterdamo universiteto mokslininkai tyrė, kokią įtaką žmogaus mąstymui turi meilė ir seksualumas. Romantiškai nusiteikę bandomieji asmenys pateiktas užduotis išspręsdavo itin kūrybingai, o jų gebėjimas mąstyti analitiškai ir logiškai aiškiai buvo pakitęs. Tuo tarpu mąstant apie greitą seksualinį nuotykį, rezultatai buvo kaip tik priešingi. Mokslininkai rezultatus sieja su skirtingomis abiejų jausmų perspektyvomis. Meilė sietina su ilgalaikiu ryšiu, o mintys apie tolimą ateitį skatina abstraktų, kūrybišką mąstymą, tuo tarpu seksas vyksta „čia ir dabar”, taigi žmonės verčiami mąstyti labai konkrečiai ir logiškai. Studijų duomenimis, šiuo atveju skirtumų tarp vyrų ir moterų nėra.
