Lietuva – tarp pirmaujančių
Nors nuo 2000-ųjų metų savižudybių rodiklis sumažėjo daugiau nei perpus, Lietuva vis dar išlieka tarp Europos šalių, kuriose savižudybių skaičius yra aukščiausias – „Higienos instituto“ skaičiavimais, 2024 m. nusižudė 19,6 iš 100 tūkst. gyventojų, panašiai, kaip ir ankstesniais, 2023 metais. Platformos „Visipsichologai.lt“ sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad nepaisant augančios ekonomikos, didėjančių atlyginimų, žmonės patiria daug psichinių iššūkių, todėl turime gebėti atpažinti situaciją ir mokėti padėti vienas kitam.
„Pastaraisiais metais matome didesnį Vyriausybės, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės dėmesį psichikos sveikatai. Plečiasi emocinės paramos prieinamumas, daugėja prevencinių iniciatyvų, mažėja stigma. Vis dėlto, nepaisant akivaizdžių pokyčių, savižudybių rodikliai Lietuvoje vis dar išlieka vieni aukščiausių Europoje“, – sako psichologė Justina Rybakovaitė.
Penki svarbiausi rizikos ženklai
Psichologė Monika Abrutienė primena, kad savižudybių tema Lietuvoje vis dar labai jautri, bet gyvybiškai svarbi. „Reikia kalbėti šia tema, nes tylėjimas uždaro kelią pagalbai. Prevencija nėra tik statistika – tai žmonių gyvenimai, šeimos, bendruomenės“, – sako ji.
Pasak specialistės, yra specialistų išskirti 5 rizikos ženklai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį. Pirmiausia, tai – užsisklendimas, vengimas bendrauti, izoliacija nuo draugų, artimųjų, kolegų darbe. Antra, beviltiškumo ar kaltės jausmo išsakymas aplinkiniams. Trečia, vis pasikartojančios kalbos apie mirtį, nebuvimą ar „išėjimą“. Ketvirta, akivaizdžiai matomi dideli miego ar valgymo pokyčiai. Penkta, tai – staigus elgesio pasikeitimas, pavyzdžiui, netikėtas ramumas po ilgo nerimo.
„Tokie klausimai kaip ‘Kaip tu jautiesi? Ar galvoji apie savižudybę?’ – nepakiša minčių į galvą, o gali atverti kelią pagalbai. Kartais pakanka nuoširdaus pokalbio, apkabinimo ar priminimo, kad žmogus nėra vienas“, – pabrėžia M. Abrutienė.
Pagalba – visada šalia
Specialistai sako, kad prevencija nėra sudėtinga, atvirkščiai – ji prasideda nuo paprastų dalykų. Tai – žmogiškas dėmesys, nuoširdaus klausimas, palaikymas asmeniniuose ar darbiniuose dalykuose. Tačiau jei nepavyksta prakalbinti, užmegzti kontakto, yra akivaizdūs penki rizikos veiksniai, būtina ieškoti profesionalų pagalbos – psichologų, psichiatrų, emocinės paramos linijų bei krizių centrų.
„Pagalbos ieškoti nėra gėda. Visi turime teisę jaustis geriau, o gyvybė – neįkainojama. Prevencija – mūsų visų rankose“, – teigia psichologė Monika Abrutienė.
Gyventojų apklausos rodo, kad daugėja gyventojų, kurie mano, jog tikslinga kreiptis į psichologą pagalbos, kai susiduriama su iššūkiais. „Spinter tyrimai“ pernai spalį atliktos apklausos duomenimis, 38 proc. respondentų linkę apie savo emocinius iššūkius pasikalbėti su specialistu, tai 4 punktais daugiau, nei 2023 metais.
„Nors Lietuvoje vis dar juntama psichologo profesijos stigma, ypač vyresnių žmonių tarpe, jaunoji karta į tai žvelgia vis atviriau. Vis daugiau jaunų žmonių drąsiai kreipiasi į psichologus ne tik tada, kai problema jau tampa nepakeliama, bet ir prevenciškai – siekdami geriau pažinti save, užbėgti sunkumams už akių, drąsiai susitikti su neišspręstais klausimais. Psichologo kabinetas jiems tampa ne paskutine viltimi, o sąmoningo gyvenimo dalimi bei pagalba kasdieniame augime“, – sako „Visipsichologai.lt“ platformos žmogiškųjų santykių vadovė Arminta Vagrytė.
Daug priežasčių – darbo aplinkoje
Pasak psichologės Justinos Rybakovaitės, ypač svarbu atkreipti dėmesį į darbo aplinką. Ji gali būti tiek apsaugos, tiek rizikos veiksniu: perdegimas, stresas, mobingas ar izoliacija darbe silpnina žmogaus atsparumą.
„Vadovų gebėjimas pastebėti elgesio pokyčius ir laiku reaguoti – itin svarbus. Organizacijos, kurios sistemingai rūpinasi darbuotojų psichikos sveikata, laimi dvigubai – mažina rizikas ir kuria pasitikėjimu grįstą kultūrą“, – priduria psichologė.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioję Darbo kodekso pakeitimai stiprina apsaugą nuo mobingo bei smurto darbe, įpareigoja darbdavius įdiegti prevencines priemones, rengti mokymus, užtikrinti skundų nagrinėjimą.
