Nors gimdymas yra skausmingas ir iš moters reikalauja daug ištvermės, kūdikio gimimas – didžiulis džiaugsmas.
Kūdikis yra motinos dalis, jo buvimas motinos įsčiose devynis mėnesius sustiprina jų abiejų emocinį ryšį. Toks prieraišumas, pirmiausia nulemtas biologiškai, tik vėliau perauga į socialinį prisirišimą.
Pasitaiko atvejų, kai pagimdžiusią motiną ištinka depresija: ji nuolat verkia, būna blogos nuotaikos, praranda apetitą arba ją kankina nemiga. Manoma, kad depresiją gali sukelti fiziologiniai ir psichologiniai pokyčiai nėštumo metu.
Pietų Afrikos mokslininkai atliko ilgalaikį tyrimą ir išnagrinėjo sąsajas tarp ankstyvo motinos ir vaiko santykio kokybės, motinos pogimdyminės depresijos ir jautrumo bei nepalankios socialinės padėties aspektų ir vaiko saugaus ar nesaugaus prisirišimo.
Rezultatai parodė, kad pogimdyminė depresija – viena iš svarbių nesaugaus kūdikio prisirišimo ir prastos vaiko priežiūros iki antro ir iki aštuoniolikto jo gyvenimo mėnesio priežasčių. Jei per pirmuosius du vaiko gyvenimo mėnesius motina yra atgrasi ir nutolusi, jei jai pasireiškia ankstyva depresija, tai skatina nesaugų vaiko prisirišimą.
54,1 proc. nesaugiai prisirišusių kūdikių motinų išgyveno depresiją du mėnesius po gimdymo ir tik 28,3 proc. saugiai prisirišusių kūdikių motinų patyrė pogimdyminę depresiją. Taigi motiniškas jautrumas pasirodė esąs glaudžiai susijęs su vaiko prisirišimu.
Buvo įrodyta, kad yra ryšys tarp vaiko prisirišimo ir motinos santykio su kūdikiu (iki 2 mėn. ir iki 18 mėnesio) kokybės. Nesaugiai prisirišusių kūdikių motinos abiem periodais buvo mažiau jautrios, dažniau labai atgrasios, prisiversdamos bendravo su kūdikiais ir dažniau buvo labai nuo jų nutolusios.
Motinystė labai pakeičia gyvenimo būdą, ypač padidėja atsakomybė, nuolat reikia rūpintis mažyliu. Atsakomybė motiną priverčia išmokti daugelio dalykų, kurių ji dar neturėjo progos mokytis. Daugelis būtinų įgūdžių siejami su kūdikio priežiūra.
Rūpinimasis siejamas su kūdikio saugumu. Šis jausmas, atsiradęs gimus kūdikiui, paprastai motinos jau niekada nebeapleidžia, nepaisant to, kokio amžiaus jos vaikai.
Mažamečių vaikų turinčios moters poreikiai:
· poreikis būti įvertintai ir pripažintai;
· poreikis suvokti, kas esi, atrasti savo tapatumą;
· poreikis augti ir tobulėti;
· intymumo poreikis;
· poreikis būti gera motina, gerai atlikti motinos pareigas, daug išmanyti apie vaikų priežiūrą ir ugdymą;
· poreikis gauti fizinę ir emocinę pagalbą, dalytis našta;
· poilsio ir atgaivos poreikis;
· poreikis turėti perspektyvą, tikslą;
· poreikis tikėti ir jausti aukštesniosios jėgos palaikymą, turėti viltį, kad viskas bus gerai.
Taigi moteriai, turinčiai mažų vaikų, labai reikalinga aplinkinių – vyro, tėvų, draugų pagalba. Tačiau reikia ir pačiai mokėti sau padėti – atidžiai stebėti save, rasti laiko sau, prasiblaškyti, pavyzdžiui, apsipirkti prekybos centre. Nauji lūpų dažai gali visai dienai praskaidrinti moters nuotaiką. Apnikus liūdesiui reiktų leisti sau suvalgyti ką nors saldaus – šokoladas, saldainiai, bananai gerina nuotaiką. Šiuose produktuose yra medžiagų, skatinančių endorfino, vadinamojo laimės hormono, išsiskyrimą.
Kokybiškas seksas taip pat skatina endorfino gamybą. Nepamainomi blogos nuotaikos gydytojai yra patinkantys filmai, koncertai, knygos, gera muzika. Visa tai padės jaunai mamai apsisaugoti nuo blogos nuotaikos ir begalinio nuovargio antplūdžių.
