Nesveiki inkstai dešimt kartų didina mirties tikimybę nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Daugelio pasaulio šalių inkstų ligų specialistai šiandien nori paklausti kiekvieno iš jūsų, ką žinote apie savo inkstų būklę.
Tapo pasauline problema
Manau, kad teigiamai atsakytų tik nedidelė žmonių dalis. Lėtinės inkstų ligos tampa pasauline visuomenės sveikatos problema, todėl nuo 2006 metų antrąjį kovo mėnesio ketvirtadienį pradėta minėti Pasaulinė inkstų diena.
Jos iniciatoriai – Tarptautinė nefrologų draugija ir Tarptautinė inkstų fondų federacija. Ši diena šiandien bus minima 45 pasaulio šalyse, tarp jų – ir Lietuvoje.
Vienas iš tarptautinio renginio tikslų yra įspėti žmones, kad lėtinės inkstų ligos yra plačiai paplitusios, žalojančios sveikatą, sukeliančios galutinės stadijos inkstų funkcijos nepakankamumą, tačiau gana sėkmingai gydomos laiku jas nustačius.
Valo kraują
Inkstų įtaka, palaikant gyvybinius žmogaus rodiklius, yra labai didžiulė.
Viena iš pagrindinių inkstų funkcijų – kenksmingų medžiagų bei skysčių pertekliaus šalinimas iš organizmo, gaminant šlapimą.
Kasdien inkstai „nufiltruoja” 200 litrų kraujo, padeda kontroliuoti arterinį kraujo spaudimą, dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje, užtikrina normalią kaulų struktūrą.
Serga vienas iš dešimties
Sunku įsivaizduoti, kad vienas iš dešimties suaugusiųjų serga kuria nors lėtine inkstų liga.
Pasaulyje daugiau nei 500 milijonų žmonių turi lėtinį inkstų susirgimą. Buvę sveiki ir susirgę šia patologija asmenys rizikuoja dešimt kartų greičiau mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, t.y. infarkto, insulto, širdies veiklos nepakankamumo.
Lėtinės inkstų ligos padidina mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų 12 milijonų gyventojų per metus, ir šie skaičiai kasmet didėja.
Ligos nejaučia
Lėtine inkstų liga galima vadinti susirgimą, trunkantį tris ir daugiau mėnesių bei galintį sukelti organo veiklos nepakankamumą.
Minėtos ligos eiga yra „nebyli”, dažnai nepastebima, asmuo nesijaučia sergantis. Ligos priežastys gali būti įvairios: uždegiminės, infekcinės, paveldimos kilmės, susidarančios dėl šlapimo nutekėjimo kliūčių.
Pastaruoju metu padidėjusio kraujospūdžio liga ir cukrinis diabetas yra vis dažnesnės inkstų pažeidimo priežastys.
Prireikia dializės
Laiku nenustatytas ir negydytas lėtinis inkstų susirgimas sukelia organo funkcijos nepakankamumą, kuris ilgainiui pasiekia galutinę stadiją. Šiuo ligos periodu reikia pradėti gydymą pakaitine inkstų terapija, kuri vadinama dialize, įvertinti, ar ateityje pacientui bus galima atlikti inksto persodinimo operaciją iš donoro.
Šiuo metu pasaulyje yra daugiau nei 1,5 milijono inkstų ligomis sergančių žmonių, kurie gydomi dializėmis.
Inksto laukia 7 metus
Vidutiniškai 7 metus reikia laukti inksto persodinimo operacijos, jei pacientui įmanoma ją atlikti dėl sveikatos būklės.
Prognozuojama, jog per ateinantį dešimtmetį dializuojamų pacientų skaičius išaugs dvigubai. Šiandien Lietuvoje dializuojama apie 1300 pacientų, vienas ketvirtadalis laukia inksto persodinimo operacijos.
Klaipėdos krašte dializės atliekamos daugiau nei 200 pacientų. Numatoma, jog per ateinančius 3 metus ligonių padaugės 10 procentų.
Rodo kraujo tyrimas
Ką reikia ir galima padaryti šiandien, kad kuo anksčiau išaiškintume lėtinę inkstų ligą? Nepamirškime atlikti paprasto ir lengvai prieinamo bendro šlapimo tyrimo, kuriame baltymo atsiradimas gali įspėti apie ligos pradžią.
Ištirti asmenį, kuriam įtariama lėtinė inkstų liga, nėra sudėtinga. Tereikia atlikti paprastą šlapimo tyrimą, paimti kraujo tyrimą kreatinino kiekiui jame nustatyti, pagal kurį įvertinama inkstų veikla, išmatuoti arterinį kraujo spaudimą.
Radus pokyčių aukščiau minėtuose tyrimuose, gana anksti galima įtarti ligos pradžią.
Didesnę riziką susirgti lėtine inkstų liga turi diabetikai bei hipertenzija sergantys asmenys, nutukę žmonės, rūkaliai, vyresni nei 50 metų amžiaus bei tie, kurie kilę iš šeimų, kur nariai serga cukriniu diabetu, padidėjusio kraujospūdžio ar inkstų liga.
Siuntimas – pas nefrologą
Inkstų ligų specialistai bei kitų sričių medikai, taip pat, ir pacientų organizacijos turi kartu siekti, kad kraujo tyrimas kreatinino koncentracijai nustatyti taptų prieinamas kasdienis tyrimas šeimos gydytojui. Taip būtų žengtas pirmas ankstyvas žingsnis, sužinant, ar gerai funkcionuoja paciento inkstai.
Tačiau šeimos gydytojui nesunku išmatuoti ir įvertinti arterinį kraujospūdį, dažniau patikrinti dėl galimo inkstų pažeidimo sergančiuosius cukralige, hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligomis bei turinčiuosius šeimyninę inkstų ligų anamnezę.
Įtariant inkstų ligą pacientą reikėtų nukreipti gydytojo nefrologo konsultacijai.
Klaipėdoje specializuota nefrologinė pagalba teikiama Jūrininkų, Apskrities, Klaipėdos universitetinėje ligoninėse bei šių gydymo įstaigų ambulatoriniuose-konsultaciniuose skyriuose. Inkstų ligų, specialistai konsultuoja „Nefridos” klinikoje ir medicinos centre „Salvija”.
Pasaulinės inkstų dienos proga norėčiau visiems palinkėti aktyviau rūpintis savo sveikata ir paklausti: „Ar Jūsų inkstai sveiki?”
