Šventieji turi aureoles, mes – tik plaukus. Todėl jais rūpinamės ypatingai ir kasdien.
Vanduo, šampūnas ar miltai?
Mūsų plaukus galima palyginti su niekada neužaugančiais vaikais, kuriuos visą gyvenimą turime prižiūrėti. Šukuoti, trinkti ir dar raityti pagal įsigalinčias madas. Tai ir darome. Nuolat. Tačiau kartais susimąstome: ar pernelyg didelė priežiūra nekenkia?
Prieš tris dešimtmečius grožio specialistų kalta tiesa – plaukus trinkti ne dažniau kaip kartą per savaitę – paseno, kaip ir tuometiniai skatinimai atsisakyti cheminio produkto šampūno ir naudoti ūkinį muilą, dilgėles, ramunėles bei kitus gamtos stebuklus. Buvo ir įdomesnių pasiūlymų: įtrinti riebius plaukus… miltais. Kad atrodytų sausesni. Gal iš tiesų šampūnas kenkia? Ir vanduo?
Specialistai pataria netikėti gandais, kad plaukams kenkia dažnas trinkimas. Nors iš vaikystės prisimename, kaip mamos ir močiutės plaukus trinkdavo lietaus vandeniu ir sakydavo, jog tai – labai sveika. Šiandien pabandžius tai pakartoti turbūt galima likti iš viso… be plaukų. Aplinka pasikeitė, ir lietus dabar ne toks kaip anksčiau. Prieš 20 metų užtekdavo kartą per savaitę plaukus trinkti, o dabar – beveik kasdien. Ir nieko blogo. Tik, kaip pataria specialistai, nereikia stipriai masažuoti galvos, tiesiog ištrinkti plaukus. Stipriau – kartą per savaitę. Ir naudoti tinkamą šampūną.
Jų pasirinkimu šiandien būtų gėda skųstis. Labai patogu plaukus trinkti šampūnu gaivikliu. Tačiau šį variantą geriau pasilikti kelionėms ar ypatingiems atvejams. Plaukams daug sveikiau, kai naudojamas balzamas. Nereikėtų pasiduoti reklamos kerams, kad šampūnas gali paversti plaukus šilko gijomis. Grožio specialistams tai sukelia šypseną. Kad plaukai vilnytų it televizijos reklamoje, reikia daug priemonių: balzamų, puriklių, blizgiklių… Tačiau net ir jie neišgelbės plaukų, jei su jais elgsimės netinkamai.
Šlapių plaukų negalima šukuoti, tuo labiau tik ištrinktų nedera džiovinti karštu džiovintuvu. Jei neįmanoma be jo apsieiti, specialistai pataria jį laikyti 20-30 centimetrų nuo plaukų ir pūsti ne karštą, o vėsų orą. Jeigu plaukai trenkami ir džiovinami kasdien, praverstų įsigyti apsauginį purškiklį. Be to, svarbu tinkamai maitintis ir nepamiršti želatinos, kurios populiarumą laikinai buvo sustabdžiusi baimė užsikrėsti kempinlige.
Vasarą saulė plaukus nudegina ne blogiau nei pievas. Kirpėjos siūlo naudoti šampūną ar aliejų, prisotintą apsauginių mikrokristalų filtrų. Be to, sako, kad prie jūros atostogaujančios moterys dažniausiai plaukus pradeda saugoti atostogų pabaigoje. Tačiau kaip tik reikėtų skirti dėmesio plaukams pirmas tris atostogų dienas. Pažeisti plaukai nušiursta, tada prireikia daugiau laiko jiems atgaivinti. Grožio salonuose atliekamos regeneruojamos procedūros. Jos ypač tinka saulės, jūros vandens pažeistiems plaukams. Procedūros atkuria plauko struktūrą: 20 proc. veikia jo vidų, t. y. plauko folikulą, 80 proc. – paviršių. Nuo saulės išblunka ir plaukų spalva. Ją galima atnaujinti, o ir visiškai pakeisti.
Nusidažykime pagal orą
Arba nuotaiką. Blondinės – tamsiai, šatenės – šviesiai. Baisu? Galbūt tik pirmą kartą. Eksperimentuoti su plaukų spalva – netgi savotiškas malonumas. Staiga imi ir supranti, kas tavo veidui labiausiai tinka. Kirpėja stilistė Lana Lo kartą pasakojo, kad per dieną pakeitė net kelias spalvas: „Tačiau plaukams tai nepakenkė. Svarbu išmanyti, ką darai. O moteriai plaukai – labai svarbu. Galiu pasakyti, kad jie veikia kiekvienos mūsų nuotaiką ir sudaro 70 proc. moters įvaizdžio. Ne tik svarbu, kad jie būtų sveiki, purūs, bet ir spalva atitiktų moters nusiteikimą. Juk spalva gali paslėpti veido raukšles ar jas išryškinti. Galiu pasiūlyti, kaip paprastai pasitikrinti, šiltos ar šaltos spalvos tinka. Reikėtų paimti rožinį ir smėlio spalvos audeklą (rožinis – šaltas tipas, smėlio spalva – šilta), apsigaubti juo galvą lyg skara ir pasižiūrėti, kaip atrodo veidas. Jei jis švyti, vadinasi, tai jūsų spalva. Jei išblykšta ir atrodo kaip ligonio – tai ne jums. Žinoma, taisykles galima keisti, bet šalto ir šilto tipo sistema turėtų išlikti. Šie du tipai turi daugybę atspalvių, o juos stilistė pritaiko individualiai.”
Bet kurio kirpėjo galite klauskite, ar kenkia plaukams dažai. Išgirsite vienintelį atsakymą: kenkia ne dažai, o blogi meistrai, nemokantys nudažyti. Ir moterys, kurios savarankiškai dažosi plaukus, patiki tai daryti vaikams, mamoms ir net kaimynėms. Dažnai po tokių „operacijų” tenka apraudoti plaukus – jie taip nušiursta ir netenka blizgesio, kad nori nenori tenka nukirpti. Cheminių medžiagų yra mažiau natūraliais vadinamuose aiškių spalvų dažuose – geltonos, rudos, juodos ir raudonos spalvos. Atspalviai? Juose daugiau chemijos. Vis dėlto dažai kenkia plaukams mažiau nei aplinkos veiksniai. Plaukas turi savybę traukti. Taip ir susirenki ant savo galvos aplinkos teršalų, cheminių medžiagų. Dažai su natūraliais aliejais nuo jų gali net apsaugoti. Jei nepatinka firmų siūlomi dažai, galima plaukus nusidažyti žolelėmis. Tačiau cheminis sušukavimas be chemikalų neįmanomas ir vis dėlto jis išplito po pasaulį.
Garbanėlės ir garbaniai
Cheminis šukavimas praėjusiais metais šventė šimtmetį. 1906-aisiais buvęs barzdaskučio padėjėjas Karlas Nessleris Londone pademonstravo savo išradimą: ant įkaitintų varinių strypų susuko žmonai Katharinai plaukus, suvilgytus natrio hidroksidu. Specialiu elektriniu aparatu suktukai buvo įkaitinti iki 100 laipsnių Celsijaus. Procedūros truko penkias valandas, o pabaigoje visi išvydo dailias smulkias garbanėles. Šis išradimas taip patiko moterims, kad greitai buvo perkeltas per Atlantą į Ameriką, o K. Nessleriui nebeteko dirbti pas barzdaskutį – jis praturtėjo. 1938 metais buvo išrastas šaltasis cheminis šukavimas. Jį, paplitusį 8-ąjį dešimtmetį, yra išbandžiusios ir visos to meto garbingos damos, ir net mokinukės. Tačiau vos pasirodžius serialui „Draugai” su Jennifer Aniston heroje Reičel, visos pradėjo kopijuoti šį stilių – masiškai tiesinti plaukus.
Įgudusi kirpėja viską atliks taip, kad nė plaukas nuo galvos nenukris. Nors stebuklų tikėtis neverta – kuo ilgiau laikosi šukuosena, tuo labiau plaukams kenkia. Be to, sako, ir nelabai madinga…
Apie tai, kas ilga ir trumpa
Dar vienas svarbus reikalas – plaukų ilgis. Vyrai mėgsta posakį: „Ilgas plaukas – trumpas protas”. Ilguose plaukuose gal ir nerasi proto, tačiau visos raganos turėjo ilgus plaukus. Nereikia net ieškoti mistikos – jos plaukuose daugiau nei ant šilko pagalvių. Todėl mylimieji dovanoja vienas kitam plaukų sruogas, o nuo senų senovės tvirtinama, kad plaukas – ne tik struktūra, bet ir energinė galia. Kai kas sako – spinduliuojančios kūno auros tęsinys. Maža to, šiais laikais mokslininkai iš plauko gali sužinoti žmogaus lytį, genetinę informaciją, atpažinti ligas, nustatyti kraujo grupę ir net mirties priežastį. Teigiama, kad ilguose supintuose plaukuose kaupiasi teigiama energija. Turbūt todėl protingos mūsų prosenelės plaukų nekirpo – pindavo ilgas kasas. Malonių išimčių yra ir mūsų laikais.
Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės
Trumpi ar ilgi – tiek to. Svarbu, kad plaukai BŪTŲ. Yra dalykų, kurie gali nusiaubti mūsų viršugalvius. Tai geriausiai išaiškins medikai. Gydytojas endokrinologas Saulius Grigonis primena, kad kiekvienas žmogus turi genetinį plaukų tankio, storio, spalvos, augimo greičio kodą. Yra ir vadinamieji tautiniai plaukų ypatumai. „Juodaodžiai turi juodus tankius plaukus, nes Afrikoje kaitina saulė, reikia izoliuoti galvą nuo karščio. Šiauriečiai – šviesūs, nes jų gyvenamose vietose šalčiau, indėnai neturi barzdų, geltonoji rasė turi tik ant smakro želiančią barzdą. Bet yra bendrų dalykų, lemiančių plaukų augimą. Stipriausiai – lytiniai hormonai. Vyriškieji lytiniai hormonai androgenai aktyvina plaukų augimą įvairiose kūno vietose ir mažina galvos plaukuotumą. Moteriškieji lytiniai hormonai estrogenai stiprina galvos plaukuotumą ir slopina kūno plaukuotumą. Tuo ir galima paaiškinti, kodėl vyrai plinka, o moterys – ne. Nors ligos atveju plinka visi. Jei vyrui labai svarbūs plaukai, galima jį iškastruoti – tada nepliks. Bet kuris to norės?” – sako endokrinologas Saulius Grigonis. Pagaliau aiškėja posakio (šįkart apie vyrus) „Tik kvaila galva neplinka ir nežyla” esmė. Ir apie plikes daugiau nekalbėsime. O moterims visos galimybės turėti purius, blizgius plaukus, tiesiog nuo gimimo padovanotus.
