Didžiosios Britanijos vyriausybėje svarstomos dirbtinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo pataisos gali užkirsti kelią šiuo metu įprastai porų praktikai neviešinti nenatūralaus nėštumo fakto, teigiama britų dienraštyje „The Guardian”.
Trečiadienį posėdžiavusi parlamentarų grupė nusprendė patvirtinti įstatymo pataisą, kuria bus reikalaujama gimimo liudijime pateikti informaciją, jei vaisius buvo pradėtas dirbtiniu apvaisinimu.
Įstatymo peržiūrą inicijavusios jungtinės parlamentarų grupės nuomone, tėvai, slepiantys nuo dirbtiniu būdu pradėtos atžalos šią informaciją, šiurkščiai pažeidžia vaiko teises, be to, nepaisant kilnaus dirbtiniu būdu pagausėjimo sulaukusių šeimų siekio apsaugoti vaiką nuo jam galbūt nemalonios informacijos, valstybei nedera prisidėti, atimant iš asmens galimybę žinoti savo gimimo aplinkybes bei, iškilus poreikiui, surasti biologinius tėvus.
Panašaus pobūdžio tik gerokai detalesnis dirbtinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo pataisų projektas buvo pateiktas svarstyti dar gegužės mėnesį. Į šį projektą, be kita ko, iniciatoriai buvo įtraukę ir itin opų tikslingo vaisiaus pradėjimo klausimą, kai apvaisinimui ryžtamasi iš anksto nusiteikus embrioną „panaudoti” kaip organų ar audinių donorą jau gimusio mažylio gyvybei išsaugoti. Pareikšta pozicija, esą tokio vaisiaus pradėjimo poreikį reglamentuojančios normos turėtų būti sušvelnintos, leidžiant pasinaudoti tikslingu vaisiaus pradėjimu ir tuo atveju, jei organų ar audinių persodinimo laukiančio asmens gyvybei pavojus negresia.
Pataisų projektu siūlyta dirbtinio apvaisinimo metu pradėtiems embrionams pratęsti maksimalų „saugojimo” žemoje temperatūroje periodą nuo 5 iki 10 metų. Neprireikus embriono per nustatytą dešimties metų laikotarpį, siūlyta panaudoti jį medicininiams eksperimentams įvairių sveikatos sutrikimų prevencijos tikslais. Anot medikų, vaisingos donorų poros tikriausiai neprieštarautų, jei jų embrioną, praėjus nurodytam „saugojimo” periodui, ištiktų anksčiau minėtas likimas, tačiau jos palyginti dažnai pareiškia nenorinčios, kad embrionas atitektų moterims, kenčiančioms nuo nevaisingumo.
Nebe pirmą kartą Jungtinės Karalystės valdžios organai raginami įteisinti galimybę legaliai eksperimentuoti kombinuojant žmogiškąsias bei gyvūnų ląsteles. Britų specialistų nuomone, derėtų suvokti, kad moksle ir etikoje egzistuojančios ribos – skirtingos, ir nėra jokio pagrindo užkirsti kelią naujiems moksliniams eksperimentams. Kaskart kai, remiantis etine pozicija, atmetami medicinos mokslo eksperimentų plėtrą inicijuojantys įstatymų pataisų projektai, iš tiesų politinė valdžia juos tiesiog atideda vėlesniam laikui, kai bus suvokta, kad siūlomos pataisos teiktų daugiau naudos nei žalos.
