Medikų požiūriu, vaikų grūdinimas – tai jų sveikatos stiprinimas ir puiki peršalimo ligų profilaktika. Tad, jeigu savo atžalą tinkamai grūdinsite, tikėtina, kad jos sveikata bus plieninė.
Grūdinimosi esmė – termoreguliacinių organizmo mechanizmų stiprinimas. Užgrūdintas vaikas ne taip jautriai reaguoja į temperatūros ir drėgmės svyravimus, vadinasi, rečiau serga. Šaltis sukelia odos kraujagyslių ir nosiaryklės gleivinės spazmus. Lepūnėliui greitai išsiplečia kraujagyslės, atvėsta oda ir gleivinė, todėl atsiranda sloga ir kosulys. Jeigu vaikas grūdinamas, oda ir gleivinė gali išlikti šilta net šaltyje. Be to, oda organizme sulaiko šilumą. Todėl užsigrūdinęs vaikas jaučiasi gerai. Vadinasi, ir neperšąla.
Nusprendę vaiką grūdinti, prisiminkite, kad sėkmės pasieksite tik laipsniškomis ir sistemingomis procedūromis. Per greitas organizmo atšalimas sukels peršalimą, o, padarius dviejų mėnesių grūdinimo pertrauką, viskas nueis perniek.
Kūdikiams: lėtai ir nepastebimai
Sauskelnių keitimas, perrengimas – tai pirmosios oro vonios. Kūdikiui tinkama kambario ar lauko oro temperatūra – ne žemesnė kaip 22oC. Palaipsniui, po mėnesio ar pusantro temperatūrą galima sumažinti iki 18-20oC. Pirmųjų oro vonių trukmė – 2-3 minutės. Palaipsniui šį laiką ilginkite. Šešių mėnesių kūdikiui oro vonias leidžiama daryti po 15 minučių, o metų – 25 minutes. Procedūrą galima kartoti 2 kartus per dieną.
Kūdikio maudymas – taip pat grūdinimas. Vanduo turėtų būti ne per karštas. Vaikams iki pusės metų vandens temperatūra turi būti 36,5-37,5 oC, vyresniems – 36oC. Nuprausę mažylį, apliekite jį 1-2oC vėsesniu vandeniu ir tuojau pat suvyniokite. Po 5-6 mėnesių tokių procedūrų galėsite aplieti kūdikį jau 2-3oC vėsesniu vandeniu.
Rudenį ir žiemą labai svarbu patalpą, kurioje yra mažylis, vėdinti mažiausiai 4-5 kartus per dieną po 10-15 minučių. Vasarą langas arba orlaidė privalo visada būti atviri, optimali mažylio kambario temperatūra – +20-22oC.
Nuo metų iki septynerių: po dušu
Kažin ar 3-5 metų vaikas norės mėgautis oro voniomis, tačiau mielai apsilies vandeniu. Tad grūdinti tokio amžiaus mažylį galima kontrastiniu dušu. Svarbiausia – nepilti ant vaiko vėsaus vandens ilgiau kaip 10 sekundžių (greitai šaltu vandeniu reikėtų aplieti kojas ir rankas). Karštą ir šaltą vandenį kaitalioti reikėtų ne mažiau kaip tris kartus, pradedant šiltu dušu, o užbaigiant šaltu. Jeigu turite laiko, procedūrą galite kartoti iki septynių kartų. Po to mažylį būtinai ištrinkite frotiniu rankšluosčiu.
Mokinukams: mes patys mokame
Mokinukai grūdintis jau gali patys. Pavyzdžiui, apsiliedami. Vaikas 20oC temperatūros vandeniu turi apsilieti pečius, dilbius ir rankų riešus. Po to odą reikia ištrinti frotiniu rankšluosčiu ir pamasažuoti raumenis. Kitą savaitę jau galima apsilieti ne tik rankas, bet ir kojas. Po dviejų savaičių galima aplieti visą kūną: iš pradžių rankas, po to kojas, vėliau dušą nukreipti į krūtinę ir nugarą. Po procedūros visą kūną reikia išsitrinti rankšluosčiu ir, kur įmanoma pasiekti, pamasažuoti. Po savaitės tokių procedūrų vandens temperatūrą galima mažinti 1oC per savaitę iki 12-14oC.
Paaugliams: imsimės bėgimo
Pensininkams rekomenduojama bėgioti, kad apsisaugotų nuo infarkto, o paaugliams — kad sustiprėtų imunitetas. Pradedančiam bėgikui užtenka palakstyti penkias minutes. Svarbiausia — bėgti be sustojimo ir po bėgimo nestovėti vėjyje. Palaipsniui bėgimo laiką būtina ilginti iki 15 minučių. Bėgioti galima bet kuriuo laiku. Neverta bėgti tuščiu skrandžiu ir pavargus.
Visiems: paskui sveikatą – basomis
Kad žmonės būtų sveikesni, gydytojai, tik atsiradus avalynei, rekomendavo dažniau ją nusiauti. Mokslininkų nuomone, vaikščiojimas basomis taip pat turėtų būti priskirtas grūdinimo procedūroms. Esmė ta, kad kojų paduose yra daugiausia receptorių. Vaikštant basomis, dirginami receptoriai stimuliuoja vidaus organų veiklą, tad pagerėja kraujotaka, sustiprėja imunitetas. Be to, tarp padų receptorių ir nosiaryklės gleivinės yra refleksinis ryšys: grūdindami padus, mes apsisaugome nuo peršalimų.
Ir dar: avinčio batus vaiko kūne kaupiasi elektros krūvis, kuriam pasišalinti trukdo „izoliacija“ – batai. O juk žinoma, kad statinės elektros perteklius ardo imuninę sistemą. Vaikščiojimas basomis leidžia atsikratyti nereikalingo elektros krūvio. Padams grūdinti geriau tinka šiukštus paviršius. Grūdinimą reikia pradėti nuo vaikščiojimo basomis po grindis. Kai vaikas prie to įpras, pereikite prie nelygių ir vėsesnių paviršių – smėlio, žemės arba skaldos.
Kaip mimoza…
Kai kuriems vaikams tėvai pašildo net kefyrą. Tai nieko gero neduoda, nes „išlepinta“ burna greita tampa imli infekcijoms. Užuot rūpinusis gerklės šiluma, geriau pradėti ją grūdinti. Tam tinka kontrastinės procedūros. Į vieną stiklinę įpilkite vėsaus vandens, į kitą – karšto (ne tokio, kuriuo galima apsiplikinti). Tegul mažylis pakaitomis skalauja gerklę tai vėsiu, tai karštu vandeniu, o procedūrą būtinai užbaigia karštu. Kad poveikis būtų geresnis, galima naudoti ne paprastą vandenį, o ramunėlių, medetkų, šalavijų antpilus (šaukštas vaistažolių stiklinei vandens).
Kai gydytojai prieš
Medikų nuomone, vaikams kategoriškai nerekomenduojama būti „ruoniais“. Su grūdinimu tai neturi nieko bendra. Panėrimas į ledinį vandenį – per didelis išbandymas jaunam organizmui. Gal vaikas sirgs rečiau, bet jo sveikatai ateityje gali grėsti kitos, rimtesnės nei peršalimai, problemos. Dėl nuolatinio persišaldymo galima susirgti inkstų ligomis. Be to, jaunieji „ruoniai“ atrodo savotiškai: organizmas, apsisaugodamas nuo šalčio, aktyviai kaupia poodinius riebalus ir paskirsto juos taip, kad vaikai iš tikrųjų tampa panašūs į mažus ruoniukus.
