Kas antras Lietuvos gyventojas teigia turintis ilgalaikių sveikatos problemų, nors tokia pati dalis savo sveikatą vertina kaip gerą. Tai parodė Statistikos departamento atlikta gyventojų apklausa. Tyrimas, kurio metu apklausta 9 tūkst. 15 metų ir vyresnių gyventojų, buvo atliktas pernai rugsėjo-spalio mėnesiais.
Pasak apklausos, beveik kas antras gyventojas savo sveikatą vertino kaip gerą arba labai gerą, 40 proc. – kaip vidutinę ir 13 proc. – kaip blogą arba labai blogą. Vyrai savo sveikatą vertino geriau negu moterys.
Kas antras gyventojas nurodė, kad serga kokia nors lėtine liga arba turi ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Moterų, turinčių ilgalaikių sveikatos problemų, dalis buvo didesnė negu vyrų – atitinkamai 59 ir 44 proc. Gyventojų, turinčių ilgalaikių sveikatos problemų daugiau buvo tarp vyresnio amžiaus gyventojų.
Per metus iki apklausos kokia nors lėtine liga sirgo kas antras gyventojas. Penktadaliui gyventojų buvo diagnozuotas padidėjęs arterinis kraujospūdis, kas dešimtam – reumatoidinis artritas (artrozė, sąnarių uždegimas).
Kitos labiau paplitusios gydytojo diagnozuotos lėtinės ligos buvo lėtinis bronchitas, migrena ar dažnas galvos skausmas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa, lėtinis nerimas ar depresija: jomis sirgo apie 4-5 proc. gyventojų.
Vienokių ar kitokių ilgalaikių funkcijų (regos, klausos, judėjimo ir kt.) sutrikimų turėjo kas antras gyventojas: 57 proc. moterų ir 42 proc. vyrų. Dažniausiai pasitaikantis sutrikimas – regos. Be akinių ar kitų regėjimą gerinančių priemonių negali skaityti arba matyti iš toli apie 1,5 mln. žmonių (tai yra kas antras šalies gyventojas).
Nedidelė gyventojų dalis (2-3 proc.) nurodė, kad jie negali girdėti be klausos aparato ar kitų klausą gerinančių priemonių. Be lazdos ar kitos vaikščiojimą lengvinančios priemonės lengvai nueiti 500 metrų negalėjo 3 proc., lipti laiptais 4 proc. gyventojų. Daugiausia asmenų, turinčių klausos ir judėjimo sutrikimų, buvo tarp 75 metų ir vyresnių žmonių.
Apklausos duomenimis, Lietuvoje antsvorio turėjo kas trečias ir buvo nutukęs kas septintas gyventojas. Nutukusių moterų buvo daugiau nei vyrų (atitinkamai 18 proc. ir 11 proc.), tačiau vyrų daugiau nei moterų turėjo antsvorio.
Tyrimo metu nustatyta, kad kasdien rūko 42 proc. vyrų ir 10 proc. moterų, kartais rūko 7 proc. vyrų ir 6 proc. moterų. Beveik kas penktas vyras ir kas dešimta moteris buvo metę rūkyti, o niekada nerūkė 30 proc. vyrų ir 74 proc. moterų. Rūkymas labiau paplitęs tarp jaunesnio amžiaus žmonių.
Alkoholinius gėrimus per metus vartojo 85 proc. vyrų ir 69 proc. moterų. Jaunesnio amžiaus vyrai daugiausia gėrė alų, vidutinio amžiaus – tiek alų, tiek stipriuosius gėrimus, o vyresnio amžiaus ir vyrai, ir moterys dažniausiai vartojo stipriuosius gėrimus.
Ligoninėse per metus gydėsi kas septintas gyventojas, daugiau moterų nei vyrų. Dauguma (80 proc.) ligoninėje gulėjusių gyventojų pateko į ją dėl ligos. Dėl traumos ar nelaimingo atsitikimo į ligoninėje gydėsi daugiau vyrų (18 proc.) nei moterų (7 proc.). Trauma buvo dažnesnė miesto nei kaimo gyventojų patekimo į ligoninę priežastis, atitinkamai 13 ir 9 proc.
Tuo tarpu ambulatorinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis per metus naudojosi du trečdaliai 15 metų ir vyresnių gyventojų, o per praėjusius 12 mėnesių iki apklausos greitosios medicinos pagalbos reikėjo 9 proc. moterų ir 6 proc. vyrų. Su gydytoju specialistu konsultavosi pusė visų moterų ir 37 proc. vyrų.
Per metus iki apklausos pas odontologą lankėsi 48 proc. moterų ir 35 proc. vyrų. Mažiau kaimo (32 proc.) nei miesto (46 proc.) gyventojų kreipėsi į odontologą. Pagrindinė priežastis, dėl kurios gyventojai lankėsi pas odontologą, buvo skausmas ar negalavimas – 34 proc. Dar 23 proc. atvyko į eilinį patikrinimą, po kurio buvo gydomas kas penktas. Kas dešimtas apsilankęs pas odontologą gyventojas kreipėsi dėl protezavimo.
Rezultatai parodė, kad prevencinių priemonių naudojimas nėra populiarus. Nuo gripo per metus pasiskiepijo 6 proc., nuo erkinio encefalito – 2 proc. gyventojų.
Kas antras gyventojas tyrėsi gliukozės koncentracijos kiekį kraujyje, o 40 proc. – cholesterolį. Mamografija, svarbia krūties vėžio ankstyvo nustatymo priemone, bent kartą gyvenime pasinaudojo kas ketvirta 20 metų ir vyresnė moteris, o per praėjusius metus – 8 procentai. Gimdos kaklelio tepinėlio tyrimai bent kartą gyvenime buvo atlikti 77 proc. moterų, o per praėjusius metus 28 proc.
Tyrimas parodė, kad Lietuvoje labai paplitęs vaistų vartojimas. Tyrimo metu gydytojo paskirtus vaistus vartojo apie 1,1 mln. arba daugiau nei trečdalis gyventojų, o gydytojo nepaskirtus vaistus – 1,6 mln., arba daugiau nei pusė gyventojų.
Palyginti su Europos šalimis, atlikusiomis sveikatos tyrimus, Lietuvos rodikliai yra panašūs į daugelio naujųjų Europos Sąjungos šalių, o palyginti su ES senbuvėmis, pagal naudojimąsi sveikatos priežiūros paslaugomis ir prevencinėmis priemonėmis Lietuva atsilieka.
Specialistai daro išvadas, kad atsilikimo priežastys gali būti ne tik prastesnis sveikatos paslaugų prieinamumas, bet ir susiklosčiusios požiūrio į savo sveikatą bei nepakankamo rūpinimosi ja tradicijos.
