Visada skaudu, kai vyras palieka šeimą. Netgi jei šeimyninis gyvenimas nebuvo laimingas. Ir netgi jeigu vyras nebuvo labai mylimas. Tokia jau žmogaus prigimtis. Kai vyras, leidęs nors kartą suprasti, kad išskiria jus iš kitų, negali be jūsų gyventi, laiko jus geriausia iš visų, staiga vėl „pastato” jus į vieną gretą su kitomis – tai negali neskaudinti, nežeisti…
Kodėl tai taip žeidžia?
Vyro išėjimas ne tik smogia smūgį jūsų savigarbai, žeidžia savimeilę, bet palieka ir kitų skaudulių moters gyvenime. Sugriūva įprastinė laiko praleidimo sistema. Paaiškėja, kad dalis bendrų pažįstamų yra vyro draugai, ir bendravimas su jais nutrūksta. Nebėra kam pamokslauti, nebėra, ką kaltinti dėl sugadinto gyvenimo, nėra su kuo ginčytis, kieno eilė išnešti šiukšles ar plauti indus. Pasipuikuoti naujais apdarais ar pasigirti savo keptais nuostabiais pyragaičiais galima ir darbe. O pažaisti darbe „nekaltą auką”, „žmogų, laikantį visą pasaulį” ar, priešingai, „bejėgę mergytę, kuriai taip reikalinga parama” gali ir nepavykti. Šeimose tokie žaidimai dažnai virsta savotišku ritualu ir kai jie pasibaigia, moteris jaučia, jog jai kažko trūksta.
Ir, žinoma, likusi be vyro moteris jaučiasi labiau pažeidžiama materialiniu atžvilgiu.
Jai atrodo, kad iš šios padėties tėra viena išeitis – susigrąžinti vyrą. Ir jai nepadeda jokie argumentai, kad jis ne vienintelis vyras pasaulyje ir kad jų santykiai nebuvo kažkuo ypatingi.
O jeigu vyras iš tikrųjų buvo vienintelis, kančios tik sustiprėja. Tai ypač būdinga išrankioms moterims. Paprastai jos turi nedaug artimų draugų. Ir kiekvienas žmogus joms turi „aukso vertę”. Kiekvienas prilyginamas meno kūriniui, kur vieną praradus, jo negali kompensuoti niekas kitas.
Kodėl jis išėjo?
Būtent tai pirmiausia reikia pasistengti suprasti. Ko jam trūko bendraujant su jumis? O gal ko nors buvo per daug? Daugiau negu reikia? Neskubėkite atsakyti į šį svarbų klausimą. Gerai pagalvokite. Netgi tuo atveju, jei vyras išeidamas labai aiškiai suformulavo savo priekaištus. Daugelis žmonių vengia svarstyti skausmingas problemas ir vietoj tikros priežasties išgalvoja kitą.
Norėdama įsitikinti, kad teisingai suvokiate išsiskyrimo priežastis, dar kartą prisiminkite, kokiose situacijose dažniausiai sugesdavo jūsų vyro nuotaika. Galbūt, kai jis atsivesdavo kompaniją išgėrusių draugų, o jūs demonstratyviai virtuvėje barškindavote puodais, nematydama reikalo slėpti nepasitenkinimą? O gal, kai jūs koketuodavote su svetimais vyrais? Gal kai trukdydavote jam „ramiai” žiūrėti futbolo rungtynes, priekaištaudama, kad vėl nėra pinigų ir kad jis nesirūpina vaikais? Kai išsiaiškinsite, kodėl išėjo jūsų vyras, pagalvokite, ar jūs galėtumėte jam suteikti tai, ko jis nori, jeigu jums būtų suteikta dar vien galimybė. Jei jūs ir toliau manote, kad jo norai – kliedesiai, į kuriuos nereikia kreipti dėmesio, o vyrą reikia perauklėti, tai vargu ar verta mėginti jį susigrąžinti. Verčiau pasiieškokite kito vyro, kurio poreikiai labiau atitiktų jūsiškius.
Santykių aiškinimosi taisyklės
Pasišnekėkite su juo. Tik be skundų, kaltinimų ir pasiteisinimų, kadangi vyras yra jiems pasiruošęs ir pasiryžęs atsikirsti. Jei iš jūsų lūpų nuskambės nors vienas kaltinimas, arba jeigu jis pamatys nebylų priekaištą jūsų akyse, visas pokalbis virs eiliniu santykių aiškinimusi, kuris dar labiau atitolins jus vieną nuo kito. Parodykite, kad pripažįstate jo laisvę ir į nieką nepretenduojate. Tiesiog jūs norite suprasti, kas įvyko ir kur buvo jūsų kaltė. Kiekvienas iš mūsų gyvenime būna taip retai išklausomas, kad mažai kas atsispirs pagundai išsakyti savo nuoskaudas. Nesiderėkite: aš pažadu pasitaisyti, o tu grįžk į šeimą. Ir neužspeiskite vyro į kampą. Atminkite, kad tapdama „medžiotoju”, jūs automatiškai skiriate vyrui medžiojamo žvėries vaidmenį. Todėl šiuo atveju jis gali tik bėgti arba gintis, bet ne jausti „medžiotojui” meilę. Moteris gali derinti savyje aukos vaidmenį su meilės jausmu, o vyras – itin retais, „anomaliais” atvejais.
Pasikeiskite ne laikinai, o rimtai ir visiems laikams. Todėl, kad supratote, jog vyras teisus. Todėl, kad pasikeitusi išmokote klausytis, suprasti ir gerbti kitų norus. Išmokote gerbti save. Jokiais būdais neparodykite vyrui, kad esate pasiryžusi laukti amžinai, kadangi taip kils pavojus tapti „atsarginiu variantu”. Tuo labiau, kad vienas iš pagrindinių meilės žaidimo malonumų yra tai, kad mylimąją reikia kiekvieną kartą užkariauti iš naujo. Todėl aktyviai bendraukite su įvairiais žmonėmis, tarp jų ir su vyrais. Tegu jūsų buvęs vyras mato, kad jūs puikiausiai galite išgyventi ir savarankiškai, kad esate patraukli ir kitiems vyrams, kad jis gali jūsų netekti.
Tačiau, jeigu vyras reikalauja, kad jūs išsižadėtumėte savęs, taptumėte jo tarnaite, jo rankomis, akimis, ausimis, pamąstykite: kam jums gaivinti tokią šeimą?
