Paneigti neginčytiną tiesą kartais būna sunku, nes jai pritaria dauguma medikų. Vienas iš tokių pavyzdžių yra tvirtinimas, kad antsvoris trumpina gyvenimą. Tačiau ar taip yra iš tikrųjų?
Apie antsvorio žalą sveikatai kalba visi, tačiau argi nuo to mums tampa aiškiau, kuo jis iš tiesų toks pavojingas? Jeigu bandytume sužinoti daugiau, išgirstume netikėtų atsakymų. Pasirodo, nedidelis antsvoris nėra toks pavojingas, kaip įprasta manyti. Maža to, kartais jis gali būti netgi naudingas.
Žinoma, turimas omeny ne nutukimas, o keli papildomi, dažnai netgi menami, kilogramai. Milijonai moterų su jais kariauja nė nesusimąstydamos, kad tai gali pakenkti jų sveikatai.
Aš ne storas, o apkūnus
Puikus adekvačiausiai savo svorį vertinančio žmogaus pavyzdys – Astridos Lindgren pasakos herojus. Prisimenate saikingai apkūnų vyruką pačiame jėgų žydėjime? Tai aktyvus, judrus, linksmas ir gyvybingas Karlsonas. Būtent toks žmogus turi visas galimybes gyventi ramiai ir laimingai, nevarginamas ligų. Tokia šiandieninių mokslininkų nuomonė, į kurią verta įsiklausyti.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) specialistai teigia, kad 170 cm ūgio ir 71,9 kg sverianti mergina tikrai neturėtų nerimauti dėl savo svorio ir laikytis madingų dietų ar marinti save badu. Maža to, ji turėtų būti savimi patenkinta, nes riebalai organizmui reikalingi tam, kad palaikytų kai kurių organų, pavyzdžiui, inkstų, stabilią padėtį. Jie guli ant riebalų „pagalvės”, ir jeigu ši „ima tirpti”, pasislenka tai aukštyn, tai žemyn. Moters krūtinė taip pat sudaryta iš riebalinių audinių. Suliesėjusi ji praranda savo formą. Be to, riebalai būtini moters lytinių hormonų sintezei, vadinasi, ir reguliariam menstruacijų ciklui.
„Apsaugos pagalvė” širdžiai
Būtent ja gali tapti papildomas svoris, truputį viršijantis normos ribą. Nedidelės „strateginės riebalų atsargos” – sveiko gyvenimo garantas ir apsauga nuo daugybės ligų. Informacijos apie šį „fenomeną” mokslininkai jau seniai yra pateikę užtektinai.
Mirtingumo kreivės ir kūno masės indeksas kinta pagal U formą. Ir svorio perteklius, t. y. nutukimas, ir jo trūkumas dėl liesėjimo yra pavojingas sveikatai. Tačiau pernelyg mažas svoris yra pavojingesnis sveikatai nei didelis.
1987 metais grupė suomių mokslininkų nustatė, jog 30-49 metų amžiaus žmonės, kurių kūno masės indeksas (KMI) didesnis kaip 28,5, turi mažesnę tikimybę mirti nuo miokardo infarkto. Tai yra, net jeigu „saikingai nutukę” ir patiria infarktą, jis rečiau baigiasi mirtimi, nei žmonėms, turintiems normalų arba mažą svorį. O juk, kalbant apie antsvorį, širdies ligos minimos pirmiausiai.
Šias netikėtas išvadas patvirtino vokiečių ir šveicarų mokslininkai, kurie taip pat pastebėjo, kad turintys antsvorio pacientai miokardo infarktu perserga lengviau nei žmonės, galintys pasigirti idealiu svoriu.
Nuo ko tai priklauso? Galbūt turinčių didesnę kūno masę žmonių aktyvesnė endogeninė sistema, kuri yra kaip „analgetikas”, malšinantis skausmą ir padedantis ištverti kitus nemalonumus, tiesiogiai priklausančius nuo tinkamos kūno masės.
Strateginės atsargos
Nedidelis svorio perteklius vyresniame amžiuje gali būti netgi naudingas. Japonų mokslininkai, ištyrę 697 per 80 metų perkopusių pensininkų grupę, padarė išvadą, jog tokiame amžiuje kūno masės trūkumas yra kur kas pavojingesnis, nei nedidelis jo perteklius. Tarp normalaus svorio ir turinčių nežymų antsvorį žmonių, sirgusių širdies kraujagyslių ligomis, pneumonija ir įvairiomis vėžio formomis, esminių mirtingumo skirtumų nepastebėta. Tačiau itin liesi žmonės nuo išvardytų ligų mirdavo vidutiniškai 4 kartus, o nuo vėžio – 18 kartų dažniau.
Šį dėsningumą pastebėjo ne tik japonų medikai. Jų kolegos iš JAV, atlikę tyrimus, nustatė, kad mažiausias mirtingumo rodiklis buvo tarp pagyvenusių amerikiečių moterų, kurių KMI buvo 29,6, ir pagyvenusių amerikiečių vyrų, kurių KMI siekė 26. Tuo tarpu PSO nuomone, šis KMI rodiklis žymiai viršija normą.
Be reikalo liesėti, vadinasi, sirgti?
Šiuo klausimu tyrėjų nuomonė vieninga: nors akivaizdžiai matyti, kad jums reikėtų numesti kelis kilogramus, tačiau jeigu jie jums nesukelia sveikatos problemų (žinoma, tuo įsitikinti reikėtų atlikus išsamius tyrimus), neverta vaikytis nustatytų standartų. Tačiau su specialistais bet kokiu atveju būtina pasitarti.
Dietų laikymasis per prievartą sukelia įvairių psichologinių sutrikimų. Įrodyta, kad nuolat besilaikantys dietų žmonės beveik visada yra prastos nuotaikos. Tačiau svarbiausia, kad svorio metimas per prievartą gali sutrikdyti viso organizmo sistemų veiklą. Pirmiausia, sumažėjus kūno masei, susilpnėja imunitetas. Tad padidėja rizika ne tik „pasigauti” infekciją, bet atsiranda tikimybė, kad gali pradėti vystytis kai kurių formų vėžys. Kad ir kaip būtų keista, ir antsvoris, ir per mažas svoris turi vienodos įtakos naujų navikų atsiradimui. Pavyzdžiui, storosios žarnos arba inkstų vėžys gali atsirasti nuo ilgalaikių dietų su padidintu baltymų kiekiu laikymosi. Tad būtinai apie tai pamąstykite. Koks organas ir kada sunegaluos, sunku pasakyti, tačiau tai, be abejonės, kada nors gali įvykti.
